Ar visi piliečiai turi vienodas galimybes kandidatuoti į savivaldybės tarybą ar Seimą? Iki šiol, nepaisant skambių šūkių apie demokratiją visiems, atsakymas – ne. Diskriminacija – pačiame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme. Maža to, įstatymas tarsi pats sau prieštarauja.
Šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte aiškiai išdėstyta, kad ,,kiti tiesioginiai arba netiesioginiai rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami“.
Tačiau įstatymo 39 straipsnio 3 punktas akivaizdžiai įtvirtina diskriminaciją valstybės tarnautojų ir valstybės bei savivaldybės įstaigų vadovų atžvilgiu: jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, jie privalo mokėti užstatą.
Mažose savivaldybėse, kur labai daug žmonių dirba viešajame sektoriuje, darosi sudėtinga sudaryti kompetentingų, visuomenėje vertinamų kandidatų į savivaldybės tarybas sąrašus. Dažniausiai tai – aktyvūs piliečiai, priklausantys vienai ar kitai politinei partijai ar judėjimui.
Taigi, jei neturi pinigų, neik į politiką. Todėl į savivaldybės tarybas išrenkami verslininkai, žemdirbiai ir pensininkai, o kitai visuomenės daliai – neatstovaujama.
Remiantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatomis, piniginis užstatas mokamas, jeigu kandidatas yra Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovas, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, Vyriausybės atstovas apskrityje, valstybės kontrolierius ir jo pavaduotas, savivaldybės kontrolierius ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojas, tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ir darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, biudžetinės įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, vadovas, viešosios įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenis vadovas ir kolegialaus valdymo organo narys ir t. t.
Tai – neteisybė, pažeidžianti žmogaus teises ir lygias galimybes. Vieni piliečiai kandidatuoti savivaldos rinkimuose gali be piniginio užstato, o kiti – tik sumokėjus dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU) dydžio, t. y. daugiau kaip pusantro tūkstančio eurų, užstatą. Susidaro įspūdis, kad valstybės tarnautojas, būdamas tik kandidatu, dar jo nė neišrinkus, tampa politiku. Tiesą sakant, jeigu žmogus neišrenkamas į savivaldybės tarybą – užstatas grąžinamas, jeigu išrenkamas – per dešimt dienų turi apsispręsti, ar prisieks ir taps tarybos nariu, ar atsisakys šių pareigų ir liks dirbti senajame darbe. Jeigu atsisako – užstatas negrąžinamas.
Tokie valstybės tarnautojams taikomi apribojimai kandidatuojant – neteisybė, badanti akis. Pavyzdžiui, mokyklos direktorius turi mokėti užstatą, o tos pačios mokyklos direktoriaus pavaduotojas ar mokytojas – jau ne. Jų atlyginimai gali būti labai panašūs, tačiau kandidatavimo sąlygos – jau skirtingos. Kitas pavyzdys: savivaldybės administracijos darbuotojas, gaunantis 500-600 eurų „į rankas“ – irgi turi mokėti užstatą. Ką tai reiškia? Aišku, kad piliečiai, neturėdami santaupų, tikrai nekandidatuos. Žinant, kad ugdymo ar socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms dažniausiai vadovauja moterys, manau, didžiąja dalimi pažeidžiamos būtent jų teisės.
Maža to, „valstiečiai“, per rinkimus skelbę apie „orų žmogų – stiprią valstybę“, užstatą, kuris jau dabar daugeliui neįkandamas, siūlo dar labiau pakelti. Štai, kaip skelbta, LŽVS atstovė Rima Baškienė laikosi nuomonės, kad jis turėtų siekti 10 VMDU, o buvęs „valstiečių“ frakcijos Seime narys Povilas Urbšys siūlo įteisinti 5 VMDU dydžio užstatą.
„Valstietiški“ demokratijos įkainiai: užstatą nuo maždaug 1,7 tūkst. eurų didinti iki veik 4,4 tūkst. ar net 8,7 tūkst. eurų.
Statistikos departamento duomenimis, moterys uždirba vidutiniškai 14 % mažiau negu vyrai. Dažnai jos vienos augina vaikus ar ant jų pečių gula pagyvenusių tėvų priežiūra. Santaupų turi ne kiekviena, o užstatas „užšaldomas“ bent pusmečiui. Tokio dydžio užstatas riboja mažesnių pajamų asmenų galimybes kandidatuoti.
Beje, į savivaldybių tarybas nepatenka ir jaunimas, kuris negali įsilieti į politinį gyvenimą, nes tik pradėjęs dirbti jaunas žmogus neturi pakankamai pinigų. Kaip žinia, pradinė alga valstybės tarnyboje – praktiškai minimalus atlyginimas. Jaunimas nėra pasyvus ar apolitiškas, bet dažnai neina balsuoti. Ir suprantama, kodėl: nes nemato kandidatų, kurie galėtų atstovauti jų interesams.
Pasitaiko manančių, kad valstybės tarnautojui nederėtų dalyvauti politikoje, kad tai nesuderinama su užimamomis pareigomis. Nesutinku su tokiu požiūriu. Valstybės tarnautojas turi daug patirties ir puikiai suvokia savivaldybės ir nacionalinius reikalus. Aptariamas diskriminacinis reikalavimas žemina valstybės tarnautoją, kuria nepasitikėjimo atmosferą, todėl būtina keisti ir panaikinti diskriminacinio pobūdžio reikalavimus, leisti visiems dalyvauti rinkimuose be piniginio užstato.
Dėl šios problemos kreipiausi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Gavau ilgą ir atsirašinėjimą primenantį atsakymą, ne mėginimą spręsti problemą. Gavau atsakymą, kad „remiantis Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 6 punktu, įmanomos įstatymų nustatytos specialiosios laikinosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui bet kokiu iš antidiskriminaciniuose įstatymuose numatytu pagrindu – tik tokiu atveju dėl lyties ar amžiaus būtų galima taikyti mažesnes įmokas. Svarbu pabrėžti, kad tokios specialiosios laikinos priemonės gali būti įtvirtintos tik įstatymu, o šiuo atveju nėra tokio įstatymo, kuris šias priemones numatytų“.
Šiuo metu savivaldybių tarybose svarstoma Europos moterų ir vyrų lygių galimybių chartija. Europos vietos ir regionų valdžios institucijos raginamos siekti didesnės žmonių lygybės. Todėl manau, kad yra būtinos rinkimų ir vietos savivaldos įstatymų pataisos, kurios lemtų ir geresnį Lygių galimybių plano įgyvendinimą Lietuvoje.
Vilma Bartašienė yra Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkės pavaduotoja, Joniškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė
