Viena iš trijų idėjų Lietuvai – valstybės parama jaunoms šeimoms, ketinančioms įsigyti pirmą būstą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atsakinga už tai, kad būtų pašalintos bet kokios diskriminacijos apraiškos. Tačiau naujai priimtame Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme įtvirtinama diskriminacija jaunoms šeimoms. Maža to, ir įtampa tarp savivaldybių.
Nauja tvarka nustato, kad jauna šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų, galės gauti paramą būstui įsigyti. Tačiau įvesta begalė apribojimų. Kai kurie jų ne tik diskriminaciniai, bet ir kelia abejonių, ar atitinka Konstituciją.
Valdančiųjų reforma primena pirma arklio pastatytą vežimą. Mat „valstiečiai“ nusprendė, kad paramos negaus šeimos, kurios gyvena Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenoje taip pat dalyje Palangos miesto. Toks apribojimas – absurdiškas. Jaunimas mažesnius miestus palieka dėl mažai apmokamo darbo, o ne dėl to, kad būstas brangus. Daugiausiai jaunų šeimų įsitvirtina didmiesčiuose, kur yra didžiausios įsidarbinimo galimybės. Visame emigracijos kontekste valdantieji užsimerkia ir nemato: problema ne ta, kad žmonės iš Lazdijų važiuoja į Kauną. Problema – kad žmonės iš Lazdijų emigruoja į Londoną.
Kaip rodo dešimtmečio statistika, tik Vilniuje gyventojų skaičius šiek tiek auga, o visuose kituose Lietuvos miestuose – taip pat ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose – mažėja. Taigi, kuo remiantis daroma išimtis jaunoms šeimoms nesikurti būtent minėtuose miestuose? Panašu, toks „valstiečių“ siūlymas nėra pagrįstas ekonomiškai, jis rodo fragmentuotą požiūrį į problemą. Kalbant apie paramą regionuose įsigyjantiems būstą, nepasakoma, kaip šioms šeimoms bus užtikrinamos užimtumo, pajamų garantijos. Kad jaunos šeimos nebūtų pasmerktos pasismaugti skolų virve. Juk jauni žmonės taptų savotiškais įkaitais – pirktų būstą, tikriausiai imtų paskolą likusiai didžiajai pirkinio daliai, o darbo vietos ir pakankamo atlyginimo garantijos mažesniuose miestuose jiems būtų kur kas mažesnės.
Švedijoje visoms šeimoms, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos, sudaromos galimybės gauti lengvatinius, valstybės remiamus būsto kreditus. Piliečiai turi teisę pasirinkti, kurioje šalies dalyje gyventi, jie gali tikėtis vienodo valstybės požiūrio bei paramos. Nors valdančiųjų priimtame įstatyme teigiama, jog taip bus paskatintas demografinis ir ekonominis aktyvumas regionuose, akivaizdu, kad eliminavus didžiuosius miestus, būstą bus stengiamasi įsigyti žiedinėje savivaldybėje. Vis dėlto į darbą asmuo važinės didmiestyje, taigi naudosis ten esančia infrastruktūra, ten leis didžiąją aktyvaus laiko dalį.
Nauja tvarka šeimas surūšiuoja ne tik pagal gyvenamą vietą, bet ir šeimos sudėtį.
Pavyzdžiui, jeigu šeima nusprendžia apsigyventi Alytuje, o vienam iš sutuoktinių sukakę 34, o kitam – 35 metai, tokia šeima parama pasinaudoti nebegalės – įstatyme reikalaujama, kad kiekvienas iš sutuoktinių turi būti iki 35 metų amžiaus.
Netoliaregiška atrodo ir nuostata, jog gavusi paramą šeima net 10 metų negalės šiuo turtu disponuoti, t. y. jo parduoti. Jeigu parama pasinaudojusi ir vaikų neturinti šeima įsigyja 1 kambario būstą ir po 5 metų susilaukia dviejų atžalų, natūralu, kad atsiranda poreikis didesniam gyvenam plotui. Tokiu atveju lieka du pasirinkimo keliai: parduoti būstą ir grąžinti subsidiją arba glaustis ankštame bute.
Socialdemokratai pateikė siūlymą, kurį valstiečiai ignoruoja. LSDP siūlo nediskriminuoti jaunų žmonių pagal jų gyvenamąją vietą ar šeimyninį statusą, taip pat išnaudoti jau veikiančius mechanizmus, kurie leistų pirmąjį būstą įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. LSDP užregistravo alternatyvų įstatymo projektą, kuriuo siūloma taikyti lengvatinį PVM tarifą pirmajam būstui. Sumažinus PVM tarifą iki 5 procentų, būstas galėtų atpigti 16 procentų. Tai yra tiek, kiek vidutiniškai kainuoja būsto įrengimas, ar tiek, kiek kiekviena šeima turi sukaupti pradiniam įnašui, kad gautų banko paskolą būstui įsigyti. Taikant PVM lengvatos modelį asmenims iki 30 metų, perkantiems pirmąjį savo būstą, lengvatos naudą pajustų visi jauni Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeimyninės padėties. Kalbėdami apie idėją Lietuvai – suteikti jaunoms šeimoms paramą įsigyjant būstą – žmonės tikrai įsivaizdavo tai kaip priemonę mažinti ir stabdyti emigraciją.
Vyriausybė su savo siūlymais tą idėją iškreipia, jauniems žmonėms nepalieka pasirinkimo. Todėl socialdemokratų registruotas alternatyvus siūlymas galėtų tikrai tapti galimybe jauniems medikams, vadybininkams, mokytojams ir visiems kitiems jauniems žmonėms likti Lietuvoje – gyventi, dirbti ir kurti šeimas.
