Ši sesija – antroji per mėnesį. Svarbiausi joje – ekologijos ir planetos išsaugojimo klausimai.
Balsavome už griežtesnes geriamojo vandens kokybės normas ir geresnę prieigą prie vandens iš čiaupo. Esame įsitikinę, kad ES šalys turi užtikrinti švaraus geriamojo vandens tiekimą visiems. Atsižvelgiant į naujausius tyrimus, siūlome gerokai sumažinti leistiną švino ir chromo kiekį geriamajame vandenyje, numatyti legionelių bakterijų, chloratų ir kitų sveikatą veikiančių medžiagų ribas, taip pat įpareigoti sekti mikroplastikų kiekį vandenyje. Geriamasis vanduo iš čiaupo yra gerokai pigesnis negu iš butelio, be to, plastikiniai buteliai itin teršia aplinką, todėl siūlome įpareigoti valstybes ne tik užtikrinti geriamojo vandens kokybę, bet ir didinti vartotojų pasitikėjimą juo: pavyzdžiui, įrengti daugiau nemokamų geriamojo vandens čiaupų viešosiose erdvėse, taip pat administraciniuose ir viešuosiuose pastatuose. Būtų gerai jei ir restoranai bei valgyklos tiektų savo klientams geriamąjį vandenį nemokamai arba už mažą kainą.
Statistika liūdna – tokie daiktai kaip plastikiniai stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės sudaro iki 70 proc. jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių. Siūlome įpareigoti valstybes iki 2025-ųjų ketvirtadaliu sumažinti plastikinių daiktų, neturinčių lengvai prieinamų alternatyvų, naudojimą, taip pat skatinti jų perdirbimą arba pakartotinį naudojimą. Tarp jų patenka vienkartinės mėsainių dėžutės, sumuštinių pakuotės, taip pat vaisių, daržovių, desertų ar ledų įpakavimai. Kai kurie kiti plastikai, pavyzdžiui, gėrimų buteliai, turės būti surenkami atskirai, o iki 2025 m. ne mažiau kaip 90 proc. jų privalo būti perdirbama. Taip pat siekiama mažinti tabako gaminių, tokių kaip plastikiniai cigarečių filtrai, taršą. Iki 2025 m. jų tarša turėtų sumažėti perpus, o iki 2030-ųjų – 80 proc. Cigarečių filtrai yra antra labiausiai paplitusi plastiko šiukšlė. Valstybės taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų surenkama bent pusė pamestų arba paliktų plastikinių žvejybos įrankių, o jų perdirbimo lygis iki 2025-ųjų pasiektų 15 proc. Plastikiniai žvejybos įrankiai sudaro 27 proc. šiukšlių, randamų Europos paplūdimiuose.
Kitų metų ES biudžeto įsipareigojimai turėtų sudaryti 166,34 mlrd. eurų, o mokėjimai – 149,3 mlrd. eurų. Atmetę daugumą siūlymų mažinti lėšas, europarlamentarai dar kartą patvirtino savo prioritetus: tvarus augimas, inovacijos, konkurencingumas, saugumas, migracijos problemų sprendimas, kova su klimato kaita, atsinaujinanti energetika bei jaunimas. Esminis biudžeto akcentas – parama jaunajai kartai. Jaunimo nedarbas kai kuriose valstybėse vis dar yra nepateisinamai didelis, todėl Jaunimo užimtumo iniciatyva taip pat labai svarbi. Balsavome už 362 mln. eurų didesnį „Erasmus+“ programos finansavimą bei 346,7 mln. eurų gausesnį Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetą. Taip pat siekiame 74,7 mln. eurų padidinti lėšas su saugumu susijusioms programoms ir institucijoms, 50 mln. eurų padidinti paramą nuo afrikinio kiaulių maro nukentėjusioms valstybėms, o papildomais 28,9 mln. eurų paremti smulkųjį ir vidutinį verslą.
Patvirtinome tris reglamentus, kurių pagrindu bus atnaujinta sienų valdymui ir jų kontrolei skirta Šengeno informacinė sistema. Nuo šiol sistema leis veiksmingiau įspėti, kai sieną bandys kirsti dėl rimtų nusikaltimų ar dėl teroristinių išpuolių ieškomi asmenys. Įdiegti įspėjimai ir apie galimus vaikų pagrobimo atvejus bei apie asmenis, kuriems gali grėsti pavojus. Be to, sistemoje atsiras įspėjimai apie užsieniečius, kuriuos nutarta grąžinti į jų kilmės šalis. Šengeno informacinė sistema yra ir išliks didžiausia Europos duomenų bazė, kuri leidžia mūsų piliečiams jaustis saugiau.
Balsavome už tai, kad transeuropinių kelių mokesčiai būtų skaičiuojami pagal nuvažiuotą atstumą. Jei ši reforma bus galutinai patvirtinta, Lietuva ir kitos valstybės, taikančios „vinjetės“ mokestį pagal naudojimosi magistraliniais keliais laiką, turėtų šią tvarką pakeisti. Sunkvežimiams ir autobusams naujoji tvarka būtų taikoma nuo 2023-iųjų, o furgonams ir mikroautobusams europarlamentarai siūlo tokią metodiką taikyti nuo 2027-ųjų.
Rusijoje kalinčiam ukrainiečių režisieriui Olehui Sencovui ketvirtadienį buvo paskirta Europos Parlamento Andrejaus Sacharovo premija už minties laisvę. Premija bus įteikta Strasbūre gruodžio 12-ąją per Parlamento plenarinę sesiją. Rusijos teismas 2015-aisiais už teroro akto rengimą nuteisė metais anksčiau Kryme suimtą režisierių kalėti 20 metų. Sacharovo premiją, pavadintą žymaus rusų disidento A. Sacharovo vardu. EP kasmet ją teikia išskirtinėms asmenybėms ar grupėms, „svarbiai prisidėjusioms prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją“.
