Socialdemokratai pristatė priemones, kurios mažintų nelygybę, apsaugotų gyventojų pajamas, svarstė sveikatos apsaugos sistemos viziją.
Tarp teikiamų siūlymų – universali nacionalinė senatvės pensija, esamų pensijų pakopų reforma, nauja paramos vaikus auginančioms šeimoms, nedarbo ir skurdo atvejais tvarka, socialinių paslaugų plėtra, prieinama sveikatos priežiūros sistema, išvengiamo mirtingumo mažinimas.
Visa tai buvo aptariama viešame Socialdemokratinės vizijos Lietuvai iki 2024 metų svarstyme „Gerovės valstybė: socialinė politika ir viešosios paslaugos“.
G.Paluckas: „Svarbiausia pasirūpinti žmogumi”
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas pabrėžė, kad svarbiausia – pasirūpinti žmogumi: kad šis jaustųsi saugus netekęs darbo, o už mokesčių mokėtojų pinigus teikiamos paslaugos turėtų gerinti kokybę, kad jomis būtų galima pasitikėti.
„Iš to kyla ir visi kiti dalykai: mokesčių moralė, pasitikėjimas valstybe, valstybės institucijomis ir panašiai. Gerovės valstybė yra institucinių priemonių visuma, kuri sprendžia įvairius dalykus, kaip, pavyzdžiui, gyvenimišką riziką“, – kalbėjo G. Paluckas.
Vienas iš Socialdemokratinės vizijos autorių politologas Liutauras Gudžinskas priminė, kad tyrimais įrodyta: egalitarinės visuomenės pasižymi geresne gyventojų fizine ir psichine sveikata bei vidutine gyvenimo trukme, žemesniais nusikalstamumo rodikliais, aukštesniu švietimo lygiu ir bendrai geriau išvystytais žmonių gebėjimais.
Penktadalis turtingiausių Lietuvos gyventojų uždirba septynis kartus daugiau nei penktadalis gaunančių mažiausias pajamas. Tarp visų Europos Sąjungos valstybių narių Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių, priminė L. Gudžinskas.
„Skurdas stigmatizuoja, priverčia dalį žmonių gėdytis savęs, o tai savaime sukuria žeminančius statuso skirtumus, kurie nėra pateisinami moraliai lygių žmonių visuomenėje. Be to, ekonominė nelygybė nevienodai paskirsto politinę įtaką ir suteikia turtingesniems galimybę kontroliuoti skurdesniųjų gyvenimus, dėl nelygybės žmonės turi nevienodas starto galimybes, nelygybė linkusi skatinti oligarchizacijos tendencijas“, – sakė jis.
„Didžioji problema Lietuvoje – nusistovėjęs tik rinkos reikšmę pabrėžiantis mąstymas ir juo grindžiami politiniai prioritetai“, – konstatavo G. Paluckas.
Socialinės reikmės – investicija
Kaip sakė svarstyme dalyvavęs ekonomistas Romas Lazutka, Lietuvoje vis dar remiamasi atgyvenusiu požiūriu, nes išties išlaidos socialinėms reikmėms turėtų būti vadinamos investicijomis. Dar daugiau, nepakankamos išlaidos socialinėms reikmėms turėtų būti laikomos nuostoliais.
„Nes senas ekonomikos mąstymas – pirma sukurti, po to padalinti buvo grįstas ūkininkavimo logika – kad mažiau suvalgai bulvių, daugiau lieka sėklai. Dabar situacija visai kitokia, nes yra kapitalo rinkos, todėl finansinių resursų galima ieškoti ir kitur“, – sakė ekonomistas.
Išvengiamo mirtingumo rodiklis Lietuvoje – didžiausias ES
Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – viena opiausių Lietuvos problemų: mūsų šalis nusėta teritorijomis, kuriose nėra gydytojų, čia mirtingumo rodikliai – aukščiausi. Jei, pavyzdžiui, jūsų kūdikis gimė kaime, šansai, kad jis gali mirti – keturis kartus didesni nei mieste.
Apie tai svarstyme kalbėjo medikas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.
Trys „P“ – prieinamumas, prevencija ir pinigai. Tai – dalykai, kurie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, pasak V. Kasiulevičiaus, šiuo metu yra svarbiausi. Daugelį nepalankių rodiklių valdžia, kalbėdama apie sveikatos apsaugą, anot jo, linkusi nutylėti. Pavyzdžiui tai, kad išvengiamo mirtingumo rodiklis Lietuvoje – didžiausias, jei lyginsime su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Lietuva sveikatos apsaugai skiria 6,7 proc. nuo BVP. ES valstybės – vidutiniškai 10 proc. nuo BVP. Kalbėdamas apie finansavimą, V. Kasiulevičius minėjo, kad taip, galima ilgai diskutuoti, kiek procentų nuo bendrojo vidaus produkto BVP skirti sveikatos apsaugai. Tačiau pradėti, anot jo, reikėtų nuo to, kas parašyta Valstybės kontrolės išvadose.
Pavyzdžiui, metinė valstybės biudžeto privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, mokama už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, yra 3 kartus mažesnė už vidutinę metinę vieno dirbančiojo asmens PSD įmoką. Ir toliau PSD įmokų lėšomis apmokamos fondui priskirtos valstybės funkcijos, nors įstatymu numatytas jų finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto lėšos.
Strateginį dokumentą – Socialdemokratinę viziją Lietuvai iki 2024 metų – LSDP tvirtins lapkričio 24 d. vyksiančioje partijos konferencijoje.
Diskusijos vaizdo įrašas prieinamas čia.
