Šių metų spalio mėnesį LSDP surengė Tarptautinį socialdemokratų forumą Vilniuje. (TS Vilniaus Forumas). Šis tokio masto renginys pirmas nuo LSDP atsikūrimo dienos ir tikrai senai lauktas. Visų pirma todėl, kad be intelektualių ideologiškai pasikausčiusių politikų partijos virsta primityviomis privačiomis firmomis. Taip ir atsitiko su senąja LSDP.
Šio TS Vilniaus Forumo tikslas – socialdemokratinės ideologijos susigrąžinimas partijai jos vardu ir ateities perspektyvos. Deja, Europos socialdemokratijų trečio kelio pasirinkimas smogė tiesiai per socialdemokratinių partijų identitetą. Ta visuomenės dalis, kuriai labiausiai reikėjo socialinio teisingumo visose valstybės srityse, liko ant ledo. Artimiausias pavyzdys – Lietuva vis neišsikapanojanti iš skurdo, pajamų nelygybės ir turto atskirties. Politinė arena atiteko politikos aferistams.
LSDP palikus svarbiausiems šią partiją lygioje vietoje daugel metų laidojusiems veikėjams, LSDP nariai, apie 17 000 žmonių veik vieningai pasirinko socialdemokratijos Lietuvoje atkūrimo kelią. Žinia Lietuvai aiški – pagaliau LSDP sugrįžta prie savo ištakų. Iš ideologijos pelenų pakilo partija pasiruošusi ginti eilinį pilietį nuo dešiniųjų pseudo rūpesčio silpnaisiais ir kariųjų apsišaukėlių dirbančių didžiojo kapitalo naudai. TS Vilniaus Forumas kaip tik kėlė klausimus į kuriuos būtini atsakymai jau šiandien. Buvo gvildenamos trys temos ir visos svarbios. Pirma tema – Lietuvos gyventojų pasitikėjimo atkūrimas Lietuvos socialdemokratų partija. Lietuvos visuomenė atidžiai stebi konkrečius veiksmus skirtus atgaivinti pasitikėjimą partija. Užduotis be jokios abejonės vos ne sizifinė, nes apsimetėliai socdemais savo nepotistine politika sudarkė sąžiningos politinės partijos įvaizdį. Kad įvaizdys keistųsi, būtina elementari pilietinė partijos nario drąsa. Tokią pilietinę drąsą, pavyzdžiui, parodė Vilniaus rajono socialdemokratų skyriaus visuotinio susirinkimo atstovai. Kai buvęs LSDP Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas pareikalavo mane pašalinti iš kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sąrašo, išskyrus trys balsus „už“, susirinkimo atstovai vienbalsiai atsisakė tai padaryti. Tai reiškia, kad šiandieninės LSDP vadovybės, jos komandos, atskirų partijos narių pradėta vidinės partijos demokratijos atkūrimo kampanija duoda akivaizdžius teigiamus vaisius. Ir tai tik vienas iš kelių svarbių būdų parodyti visuomenei, kad pati partija keičiasi.
Ir visuomenė reaguoja. Naujausios apklausos viena po kitos rodo augantį pasitikėjimą partija. Na, negali septyniolikos tūkstančių narių politinė jėga tiesiog dingti iš horizonto. Tereikėjo postūmio visų prima atgaivinant tikrą demokratiją partijos viduje. Sekantis tikslas yra įprasminti demokratiją ir socialdemokratų valdomose savivaldybėse ypač tose, kur vis dar vyrauja senamadiška bei socialdemokratijai prieštaraujanti švogerizmos subkultūra bei kritikos baimė. Ši „kultūra“ turi būti raunama su šaknimis. Laikas sudaryti sąlygas žmonėms regionuose atsikratyti baimės, nes tik taip bus padarytas galas vietiniams karaliukams nesvarbu politinės spalvos.
Beje, tie patys kylančio pasitikėjimo LSDP reitingai rodo, kad kalbos apie susiskaldžiusią Lietuvos socialdemokratų partija yra skurdus mitas. Partiją paliko dešimt su tikrove susipykusių jos buvusių vadovų ir pora šimtų jų sekėjų, kurie, dėl pataloginio poreikio išlikti valdžioje, sumokėjo ir moka aukščiausią kainą – visišką pasitikėjimo ir savigarbos praradimą. Jų, paraštinių partijos, reitingai pakeliui į dugną. Paskutinis iš daugybės pavyzdžių apie gėdos ir padorumo trūkumą yra smulkių banditėlių pavyzdžiu LSDDP partijos vadovų kaulijami pinigai savo partijai iš LVŽS. Anot šaltinių, Juozas Bernatonis tiesiai šviesiai šantažavo LVŽS dėl paramos biudžetui: „Arba pinigai, arba neremiame biudžeto“. Tai tiek apie buvusio premjero ir buvusio partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus „nuoširdų“ bandymą suvaidinti taikos balandį tuo pat kartojant mitą apie susiskaldžiusią LSDP. Gal pradžioje susitaikykite su tikrove?
Kita TS Vilniaus Forumo tema „Kaip įveikti demokratinio kapitalizmo krizę?“. Nepaisant ketvirtosios technologinės revoliucijos (o gal kaip tik dėl jos?), pajamų nelygybė tarp turtingiausių ir kitų didėja. Esminis klausimas – ką galima padaryti ir kaip? Kur link sukti? Kokie tradiciniai socialdemokratiniai kelrodžiai geriausiai atsiliepia šiuolaikinių visuomeių poreikius, o kokios pažiūros reikalauja atnaujinimo? Diskusijoje dalyvavo Maria Joao Rodrigues, Socialistų ir demokratų frakcijos Europos Parlamente vicepirmininkė. Ji priminė, kad socialdemokratijos DNR – aiškūs, nekintantys dalykai. „Socialdemokratai – už laisvę. Tačiau tam, kad laisvė būtų prieinama visiems, reikia užtikrinti lygybę. Tam, kad užtikrintume lygybę, reikia subalansuoti visą sistemą taip, kad ji būtų teisinga. Jei susitaikysime su tokia laisvąja rinka, kokia ji yra, teisybės nebus, lygybės visiems neužtikrinsime“.
Trečia TS Vilniaus Forumo tema ir klausimas „Kokia yra kairioji Europos vizija?“. Besikeičianti ekonomikos struktūra, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas – tai ir grėsmės, ir galimybės. Nelygu, kokiu keliu suksime. Visame pasaulyje nusivylimas demokratija, tradicinėmis politinėmis ideologijomis – suprantamas, teigė forumo svečias Europos Komisijos viceprezidentas Maroš Šefčovič. Anot jo, „Kai gyventojai per krizę praranda pajamas, santaupas, vėliau negali pasitikėti politiniu elitu, vyriausybe, valstybės institucijomis. Po tokios trauminės patirties žmonėms norisi paprastų sprendimų, kuriuos ir siūlo populistai. Laikai sunkūs ir socialdemokratai moka labai didelę kainą“. Plačiau susipažinti su Tarptautinio socialdermokratų Vilniaus Forumo dalyvių nuomonėmis ir mintimis galima LSDP tinklapyje lsdp.lt.
Šiandienos LSDP vadovai ir nariai puikiai suvokia socialdemokratinio intelektualumo sąsajos būtinumą su socialdemokratinių idėjų įgyvendinimu. Be politinės vizijos ir pasitikėjimo ja, be sąžiningos politikos susigrąžinimo, bet kokia partija tampa tuo, kuo šiandien yra LVŽS – amoralių, valdžia apsvaigintų autoritarinių politinių paraštinių sąjunga. LSDP, šioje LVŽS vyriausybės viešo valstybinių dokumentų naikinimo gadynėje, teikia visuomenei kairiąją alternatyvą. LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas: „Socialdemokratai jau kuris laikas svarsto programinį dokumentą – Socialdemokratinę viziją Lietuvai. Regėdami Lietuvą, kokioje mes norime gyventi, išskiriame svarbiausias kryptis, kuriomis grįsime savo politiką artimiausiu laikotarpiu – iki 2024 metų. Nesvarbu, būsime opozicijoje ar ne. Vizijoje siūlome alternatyvą politikai, kurioje nebeliko idėjų. Alternatyvą politikai, kurioje – tik skaičiai. Politikai, kurios akcentas – vien bendrasis vidaus produktas (BVP). Susitelkti vien į BVP augimą ir toliau nekreipti dėmesio, kaip jis paskirstomas – nebegalime: Lietuvai tai kainuoja per daug. Nes BVP augimas savaime dar nieko neparodo. Antai Lietuvos BVP – 78 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tuo metu atlyginimai – 48 proc. ES vidurkio.“.
Ir ištiesų, šiandien turime grįžti prie socialdemokratinių vertybių: nuo fragmentiškų technokratinių diskusijų – prie sisteminių siūlymų. Tik tai gali duoti rezultatus. Tą šiandienos LSDP ir daro. Socialdemokratinėje vizijoje socialdemokratai teigia, kad „užuot kliovęsi rinkų impulsais, privalome sugrąžinti viršenybę politikai kaip visų šalies gyventojų įtraukimui, išklausymui ir jų interesų suderinimui.“.
Iki lapkričio pabaigos LSDP pateiks visuomenei visą eilę svarbių temų, noriai lauks idėjų, kritikos, minčių. Šios diskusijos taps naujos LSDP politinės programos formavimo pagrindu. Taigi, akivaizdu: socialdemokratija turi perspektyvų Lietuvoje.
Autorių galite sekti Facebook 
