Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – viena opiausių Lietuvos problemų: mūsų šalis nusėta teritorijomis, kuriose nėra gydytojų, čia mirtingumo rodikliai – aukščiausi. Jei, pavyzdžiui, jūsų kūdikis gimė kaime, šansai, kad jis gali mirti – keturis kartus didesni nei mieste.
Apie tai LSDP organizuotame Socialdemokratinės vizijos Lietuvai svarstyme kalbėjo medikas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.
Trys „P“ – prieinamumas, prevencija ir pinigai. Tai – dalykai, kurie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, pasak V. Kasiulevičiaus, šiuo metu yra svarbiausi. Daugelį nepalankių rodiklių valdžia, kalbėdama apie sveikatos apsaugą, anot jo, linkusi nutylėti. Pavyzdžiui tai, kad išvengiamo mirtingumo rodiklis Lietuvoje – didžiausias, jei lyginsime su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis.
Kamuoja širdies ir kraujagyslių ligos
„Sveikatos priežiūros prieinamumas yra tragiškas. 177 seniūnijose nėra šeimos gydytojų, 88 procentuose seniūnijų nėra psichiatrų, rodo Higienos instituto duomenys. Šalyje, kur savižudybių rizika yra viena didžiausių Europoje, mes matome totalų specialistų deficitą“, – sakė V. Kasiulevičius.
Sveikatos priežiūros prieinamumo klausimai ir jų sprendimai, anot V. Kasiulevičiaus, susiję ir su kitais rodikliais. „Rytų Lietuvoje egzistuoja ištisos savivaldybės ir teritorijos, kur nėra gydytojų. Ir ten mirtingumo rodikliai – vieni didžiausių. Vyrauja milžiniški netolygumai“, – minėjo jis.
Sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis Lietuvoje yra didžiausias ES ir, pasak V. Kasiulevičiaus, Lietuvos pokyčiai šioje srityje – lėčiausi. Antai estai, jo teigimu, išvengiamo mirtingumo rodiklį sugebėjo pagerinti 40 proc. Tai jie padarė per trylika metų, tuo metu Lietuva pasiekia, geriausiu atveju, 16 proc.
V. Kasiulevičius kalbėjo, kad jau daugelį metų Lietuva negali sumažinti mirčių skaičiaus dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tai – pirma mirties priežastis tarp visų kitų išvengiamų mirties priežasčių: „Širdies ir kraujagyslių ligos – 56 proc. Ir beveik 60 proc. jomis sergančių numiršta kaime. Taigi ir čia matome totalius netolygumus“.
Žmonės dirba nemokamai
Anot V. Kasiulevičiaus, Lietuva didžiuojasi, kad kai kuriose sveikatos srityse turi gerus rodiklius, tačiau apie blogiausius – nutyli. Kalbėdamas apie sveikatos paslaugų prieinamumą jis lygino, kad kūdikio mirties tikimybė Vilniuje ir, pavyzdžiui, Šalčininkų rajone, skiriasi keturis kartus.
„Vadinasi, jei jūsų vaikas gimė rajone, šansas, kad jis gali numirti – keturis kartus didesnis. Ir mes apie tai nekalbame. Totalios disproporcijos ir netolygumai“, – stebėjosi jis.
Problema, pasak mediko, ne tik sveikatos paslaugų prieinamumas. Pavyzdžiui, sveikatos prevencijos programos vykdomos remiantis vien šviesuomenės iniciatyvomis: šių programų administravimui valstybė pinigų nenumato.
„Tai, pavyzdžiui, širdies ligų prevencijos programa, prostatos vėžio ir pan. Visos grupės dirba iš iniciatyvos, iš rėmėjų lėšų, farmacininkų paramos. Apmokama tik pati paslauga. Bet tai programai valdyti reikia lėšų, o jų valstybė jų neskiria. Tebūnie, žmonės gali dirbti ir nemokamai“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Kai kai kurios gydymo įstaigos, jei neįvykdo atitinkamų prevencijos programų rodiklių, yra baudžiamos. „Nesuprantama, kad visame pasaulyje tokios prevencinės programos turi daug komponentų. Tai – ne vien sveikatos priežiūros darbuotojų iniciatyvos. Reikalingos masinės visuomenės informavimo kampanijos ir į tai neinvestuojama nė euro“, – pridūrė jis.
Anot V. Kasiulevičiaus, šiuo metu tik 6 proc. gyventojų pasiskiepijo nuo gripo. „Kodėl? Todėl, kad negirdi ir nežino. Garsiau skamba priešininkai. Viešajam sektoriui neskiriamos jokios lėšos informuoti apie tai, kad reikia pasitikrinti širdį ar pan. Viskas – tik iš savo resursų“, – konstatavo jis.
Beveik visi pinigai – algoms
Kalbėdamas apie finansavimą, V. Kasiulevičius minėjo, kad taip, galima ilgai diskutuoti, kiek procentų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti sveikatos apsaugai. Tačiau pradėti, anot jo, reikėtų nuo to, kas parašyta Valstybės kontrolės išvadose.
Pavyzdžiui, metinė valstybės biudžeto privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, mokama už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, yra 3 kartus mažesnė už vidutinę metinę vieno dirbančiojo asmens PSD įmoką. Ir toliau PSD įmokų lėšomis apmokamos fondui priskirtos valstybės funkcijos, nors įstatymu numatytas jų finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto lėšos.
„Šiemet pagaliau pirmą kartą suskaičiuota, kad valstybės deleguotoms funkcijoms reikia 150 mln. eurų. Tačiau žinote, kam jos užkrautos? PSD biudžetui. Finansuojama ne iš valstybės biudžeto. Kaip viską įvykdyti ir padaryti be pinigų – neįsivaizduoju. Nekalbu apie medikų atlyginimus, čia yra išvestinis dalykas. Jeigu per 90 proc. pirminėje sveikatos priežiūroje išleidžiama atlyginimams, tai akivaizdu – geros sveikatos priežiūros jūs negalite tikėtis“, – reziumavo V. Kasiulevičius.
Lietuva sveikatos apsaugai skiria 6,7 proc. nuo BVP. ES valstybės – vidutiniškai 10 proc. nuo BVP.
