Tik ką prigeso mokytojų demonstracijos ir jų streikai. Mokytojų reikalavimo ženkliai padidinti jų atlyginimus taip ir neišgirdo Vyriausybės ausys, nes, atseit, nėra tam papildomų lėšų, kurias galima būtų skirti Švietimo ir mokslo ministerijai. Bet ar tai vienintelis kelias patenkinti teisėtus mokytojų reikalavimus?
Ekonomisto N. Mačiulio nuomone didžiausia problema ne ŠMM skiriamas pinigų kiekis, o neefektyvus jų panaudojimas. Ir iš tiesų, Lietuva skiria švietimo finansavimui 5,2 proc. BVP, o mokytojų algos nesiekia nei 1000 eurų. Tuo tarpu, nors Vokietija skiria švietimo finansavimui vienu procentiniu BVP punktu mažiau nei Lietuva, bet Vokietijos mokytojų atlyginimai yra žymiai didesni nei Lietuvos mokytojų. Bet tegu kalba konkretūs skaičiai, kurie pateikti lentelėje.
[image align=”” image_size_alias=”” image_alt=”” margin_top=”” margin_right=”” margin_bottom=”” margin_left=”” action=”none” image_action_link=”#” target=”_self” link_title=”” sc_id=”sc100098494770″]https://www.lsdp.lt/wp-content/uploads/2018/12/atlyginimu-lentele-79851737.jpg[/image]
Čia pateikti atlyginimai „ant popieriaus“ (Bruttogehalt) ir gaunami į rankas (Nettogehalt). Kartu parodytas ir atlyginimų skirtumas įvairiose savivaldybėse. Tai įrodo, kad nustatant mokytojų atlyginimus dalyvauja ir savivaldybės.
Apie tokius atlyginimus mūsų mokytojai gali tik pasvajoti. Bet kodėl vokiečiai gali mokėti aukštus atlyginimus, nors skiria švietimui mažiau pinigų, o lietuviai nors ir skiria švietimui daugiau pinigų, bet mokytojams nemoka „vokiškų“ algų. Atsakymas, tikriausiai, aiškus kiekvienam: Žymi dalis ŠMM skirtų pinigų ši ministerija naudoja ne algoms mokytojams.
ŠMM ataskaitoje už 2017 metus parašyta, kad mokytojų atlyginimams skirta 396,8 mln. Eurų, socialiniam draudimui 122 mln. Eurų, o „kitoms paslaugomas“, kurios ataskaitoje nedetalizuotos, net 105,9 mln. Eurų. N. Mačiulis teigia, jog „Lietuva yra antroje vietoje ES pagal švietimo finansavimo dalį atitenkančią ne ikimokykliniam, ne pradiniam, ne viduriniam ugdymui, ne aukštajam mokslui, o „kitiems reikalams“.
Reziumuojant galima pasiūlyti ŠMM vadovams „išsišluoti savo būstą patiems“ nelaukiant audito ar Valstybės kontrolės. Nereiktų pamiršti ir to, kad ŠMM nėra labdaros įstaiga, todėl mokytojų ir mokyklų skaičius turi būti toks, koks būtinas vaikų mokymui. Bet ne didesnis.
