Mano, socialdemokratų pirmininko, viena iš užduočių – kelionės po Lietuvą. Miestai ir miesteliai, atrodo, sprendžia tas pačias problemas: mažėjantis gyventojų skaičius, nusidėvėjusi infrastruktūra, prasmingo užimtumo stoka. Ir vaizdai miestuose skausmingai panašūs: už ES lėšas atnaujintas parkas, menkai renovacijos paliesti miegamieji kvartalai ir apytuštės viešosios erdvės.
Niūrus vaizdas ir labai ryškios išimtys. Štai Birštonas – ten gyventojai į ateitį žiūri optimistiškai. Tokie miestai neapsistoja ties ES paramos įsisavinimu, jie žengia toliau negu miesto parko atnaujinimas. Dar daugiau: gyventojai juose yra laimingesni ir sveikesni, labiau patenkinti savo miestu ir Lietuva negu vidutinis pilietis.
Kas lemia, kad kai kurie miestai prakunta? Kodėl Druskininkuose dauguma gyvenamųjų namų renovuota, kai Vilniuje absoliuti dauguma apie renovaciją net nesvarstė? Kodėl mažame Birštono centre gyvenimas pulsuoja, o Klaipėdos senamiestis – merdėja? Dėl kokios priežasties Kaune gatvės kapitališkai remontuojamos, o Vilniuje kas pusę metų dedami lopai tose pačiose vietose?
Atsakymas ir paprastas, ir sudėtingas. Būtent sudėtingą atsakymą pirmiausia ir siūlo mūsų politiniai oponentai. Jie skaičiuoja sutvarkytus gatvių kilometrus, renovuotus kvadratinius metrus, savivaldybės reklama „pasiektus ir motyvuotus“ miesto piliečius. Ir šitų sudėtingų skaičiavimų pabaigoje pradingsta žmogus – tas, kuris kasdien naudoja miesto infrastruktūrą ir nuolatos susiduria su prasta viešų paslaugų kokybe.
Yra ir paprastas atsakymas: viską lemia požiūris. Jeigu į miestą žiūrima kaip į verslo projektą, jeigu miestas ir jo bendruomenė supaprastinami iki buhalterinės „išlaidos-pelnas“ lentelės, žmonių gyvenimo kokybė nukeliauja į užribį. Dėmesio centre atsiduria „teisingi“ ekonominiai parametrai ir visiškai nesvarbu, kieno prakaitu, sąskaita ar nusivylimu parametrai buvo išgauti.
Apmaudu, bet taip valdomas Vilnius. Du (tarpusavyje susipjovę) liberalai Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius kaip tik ir praktikavo „įvaizdis yra viskas – žmonės palauks“ valdymą. Prisiminkite A. Zuoko machinacijas kuriant savivaldybės įmones, joms skirtus miesto biudžeto milijonus, teismus ir bankrotus. Koks buvo viso to tikslas? Tikrai ne vilniečių gyvenimo palengvinimas – verčiau jau savo asmeninių projektų įgyvendinimas sostinės ir jos gyventojų sąskaita.
Ir jeigu iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad R. Šimašiaus prioritetai kitokie, neapsigaukite – reklamos ir kosmetinis remontas skirti ne vilniečių gerovei, o R. Šimašiaus politinei karjerai. „Obuolys nuo obels netoli rieda“ – R. Šimašius nuo A. Zuoko abejingumu vilniečių buičiai ir kasdienybei neatsilieka. Pavasarį darytas kosmetinis gatvių ir kiemų remontas jau šį rudenį virsta duobėmis, brangiai kainavę dviračių takai jau dabar trupa. Savivaldybė padarė viską, kad nereikėtų statyti darželių, atsisakė gyventojus skatinti dalyvauti gyvenamųjų namų renovacijos procese.
Bet blogiausia iliustracija – tai vasaros karščiuose įvykęs Vilniaus atliekų surinkimo sistemos perversmas. R. Šimašius žinojo, kad sutrikimai – tikėtini. Buvo akivaizdu, kiek daug nepatenkintų ir antra tiek – ne iki galo supratusių, kaip keičiasi atliekų surinkimas. Tačiau meras užsigeidė ir visai nebuvo svarbu, kaip tai paveiks vilniečius – miestiečių interesai kažkur žemai. Kuo viskas baigėsi? Sveikatos apsaugos ministerijos perspėjimu skelbti ekstremalią padėtį ir gyventojų protestais.
Žmonės yra nusipelnę kur kas geriau negu vardan savo karjeros miesto žmonių gerovę paaukoti pasirengę politiniai karjeristai. Todėl mes, socialdemokratai, siūlome alternatyvą – skandinavišką požiūrį į valdymą.
Skandinaviško požiūrio esmė – centre yra žmogus. Miesto sėkmę vertiname ne pagal skandalingus paminėjimus užsienio žiniasklaidoje ir ne pagal paskubomis nulieto asfalto ilgį. Kaip pagrindinis vertinimo kriterijus, ar miesto raida yra sėkminga, yra miestiečių gyvenimo kokybė. Kaip gerai veikia viešojo transporto sistema? Ar pas gydytoją gali patekti be eilių? Ar miegamasis kvartalas – renovuotas, šviesus ir saugus? Darželiai ir mokyklos – ar pakankamai arti ir nemokami? Užimtumas – ar miestas įtraukia į kultūrinį gyvenimą, ar palieka miestiečius prekybos centrams?
Šiuo metu einu Vilniaus vicemero pareigas, esu atsakingas už socialinius reikalus ir sveikatą, ir matau, kad būtinas aktyvesnis savivaldybės dalyvavimas: palikti miestiečius ir jų problemas „savai eigai“ yra klaida.
Politiniai oponentai sako, kad Vilnius turi spindėti, būti ryškus ir įdomus – tik taip bus sėkmingas. Tačiau dabar sostinė „spindi“ savo kontrastais – 30 metrų nuo savivaldybės dangoraižio žmonės gyvena su lauko kanalizacija! Ir ryškus Vilnius Europos kontekste ne savo komfortu, ne žmonių gyvenimo kokybe, bet vienkartinėmis reklamomis.
Mes, socialdemokratai, matome kitokį Vilnių. Su greitu susisiekimu, lygiaverčiai geromis mokyklomis, atnaujintais miegamaisiais kvartalais, saugų ir žalią. Tai – lietuviško miesto vizija, kurią norime paskleisti po Lietuvą.
Padarysiu visą, ką galiu, kad apie skandinavišką valdymo modelį išgirstų kuo daugiau vilniečių. Dabartinė merų praktika – įvaizdis yra viskas – tikrai ne vienintelė įmanoma.
Politiką galite sekti Facebook 
