„Valstiečiai“ dar savo rinkimų programoje buvo įsirašę planus perkelti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas į Kauną. Jau tuomet ši iniciatyva vertinta skeptiškai. Tam nėra jokio vadybinio ir ekonominio pagrindimo. Tai tik tuščias „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio kaprizas. Praėjus dvejiems metams po rinkimų ši idėja šlubčioja jau tik viena koja. Planai perkelti Aplinkos ministeriją nurimę, o Žemės ūkio ministerijos perkėlimas nors ir vangiai, bet pradėtas vykdyti.
Dabartinis Žemės ūkio ministras „valstietis“ G. Surplys yra pateikęs „geležinį argumentą“, jog ŽŪM perkelti būtina, nes tai – Vyriausybės pažadas. Viskas. Daugiau argumentų iš ŽŪM ministro lūpų nepateikiama arba pateikiami visiškai prasilenkia su logika. Po bravūriško argumento, jog tai Vyriausybės pažadas, nurodomas ir motyvas: girdi, ŽŪM perkėlimas į Kauną pasitarnaus regionų stiprinimui.
Sunku įsivaizduoti kaip ministerijos perkėlimas iš sostinės į antrą pagal dydį Lietuvos miestą sustiprins regionus. Ministras tokį sprendimą yra paaiškinęs tokiu ekonominiu argumentu: „O jei ŽŪM iškeltume, kartu į Kauną iškeltume ir didelę perkamąją galią. Jie ten savo pinigus galėtų leisti.“ Kaip galima teigti, jog 300 tūkst. gyventojų turinčiame mieste 280 žmonių taps didele perkamąja galia? Sutikčiau dėl perkamosios galios, jei tie atvykstantieji būtų NBA žaidėjai.
ŽŪM taip pat kompensuos kelionių iš Vilniaus į Kauną išlaidas darbuotojams, keliaujantiems traukiniu. O kuo blogesni kiti valstybės tarnautojai, kurie šiuo metu važinėja dirbti iš Kauno į Vilnių ar iš Lazdijų į Alytų ir pan.?
Manau, tai ne tik neteisinga, kuomet išskiriama viena darbuotojų grupė, tai ir akivaizdi Vyriausybės įtvirtinama diskriminacija. Jei jau kalbama apie tarpmiestinių kelionių tarnautojams kompensavimą, tai turi būti taikoma visiems tarnautojams, kurių gyvenamoji vieta viename, o darbas – kitame mieste. Taip pat kelionės laikas bus įskaičiuojamas į darbo laiką. O kodėl tuomet kelionės laiko, tarkime, Vilniaus kamščiuose nesiūlo įtraukti į darbo laiką?
Visas siūlymas perkelti ministeriją –populistinis, tačiau net „valstiečių“ rinkėjų grupės, kuriai jis siūlomas, neišeina identifikuoti. Antai Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, teigia, jog ministerijos perkėlimas iš esmės paralyžiuotų ministerijos darbą, valdymą, visą vadybą.
Susiformuotų nuolat keliaujanti, nekontroliuojama, neoperatyvi, neefektyvi, išbalansuota, atitrūkusi nuo kitų valdžios institucijų žemės ūkio valdymo sistema. Būtų įgyvendinta viena iš biurokratų svajonių – atidėti sprendimų priėmimą, o dieną užpildyti kelionėmis.
Tačiau R. Karbauskio patronams tai nė motais, jie toliau tvirtina, kad ministerija bus lengviau pasiekiama žemdirbiams. Šis argumentas irgi perdėtas, nes ŽŪM per metus vidutiniškai aplanko 400 asmenų, iš jų – vos 40 ūkininkų.
Planuojama, kad ir žemės ūkio ministro būstinė būtų Kaune, tačiau į Vyriausybės pasitarimus ir posėdžius jis turėtų važiuoti į Vilnių. Viceministrai turėtų vykti į sostinėje vykstančius ministerijų atstovų pasitarimus. Tai irgi kainuotų bei gaišintų laiką.
ŽŪM vadovai buvo užsiminę apie galimybių studiją dėl perkėlimo naudos. Tačiau šios idėjos atsisakė ir protingai padarė: tūkstančius kainuojanti studija nepasiūlytų nieko gero. Vis tik tokios nereikalingos iniciatyvos turėtų sulaukti objektyvaus vertinimo dėl valstybės lėšų švaistymo, dėl to kreipiausi į Valstybės kontrolę, kuri turėtų įvertinti ir užkirstų valstiečiams kelią švaistyti valstybės lėšas.
Vietoj šio brangaus eksperimento būtų paprasčiau visas ministerijas perkelti į vieną pastatą Vilniuje, kaip, pavyzdžiui, yra padarę kitos šalys. Vyriausybės įstaigų sutelkimas viename pastate ar statinių komplekse pasitvirtino ir vadybiniu, ir ekonominiu požiūriu. Be to žmonėms atvykus vienu adresu galima spręsti visų Vyriausybės kuruojamų sričių klausimus.
Autorių galite sekti Facebook 
