Tai, jog antradienį pasirodžiusioje Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje minimas kibernetinis saugumas bei Kinija yra sveikintina, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Juozas Olekas.
„Džiugu, kad VSD ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į kibernetinį saugumą, nes mes matome ir Kinijos įtaką Europos Sąjungoje, konfliktus su JAV, tai turime suprasti, kad prieigą prie informacijos, tiek informacinėje erdvėje, tiek ekonominėje egzistuoja. Kalbėdami apie galimas Kinijos investicijas į Klaipėdos uostą mes turime tai labai stipriai pasverti: investicijos yra mums labai reikalingos, bet neturime pamiršti ir saugumo aspektų“, – LRT radijui komentavo J. Olekas.
Pasak parlamentaro, Seimo darbuotojų ir Seimo narių patarėjų telefonai yra būtent „Huawei“ produkcijos. Anot pašnekovo, ši įmonė pasiūlė geriausias sąlygas ir mažiausią kainą, dėl ko laimėjo viešuosius pirkimus, tačiau reikia suprasti, kad toks pigus pirkinys gali tapti grėsme saugumui. Šiuo klausimu, Seimo nario teigimu, abejones išsako ir specialiųjų tarnybų atstovai: „Tai gali būti Trojos arklys – kas nors įkėlęs koją gali pasinaudoti ir taip diktuoti savo sąlygas.“
Tačiau VSD ataskaitoje yra tik dalis grėsmių, kurios daugiausia susijusios su karinėmis grėsmėmis, žvalgyba, ekonomika ir terorizmu. J. Oleko teigimu, naujojoje Nacionalinio saugumo strategijoje lieka daugybė klausimų apie priežastis ir grėsmes, suteikiančias puikią dirvą žvalgybiniams agentams.
„Grėsmės, kurios yra įvardytos strategijoje, tai yra nacionalinė ir regioninė atskirtis, skurdas, demografinė krizė, vertybių krizė ir kiti dalykai, leidžia žmonėms bendradarbiauti, perduoti informaciją arba jausti nepasitenkinimą, tai čia, mano manymu, yra daug ir mūsų pačių nepadarytų darbų“, – pabrėžia J. Olekas.
Seimo narys mano, kad Rusija norėtų turėti platesnį draugų ratą ir suformuoti palankią koaliciją savo interesų tenkinimui, tiek valstybėse, tiek ES parlamente. Kaip teigia jis, Europos ekonominės sankcijos, veikiančios Rusijoje, didėja, o lėšos, Rusijoje skiriamos gynybai arba karinei pramonei, mažėja.
„Mūsų šalies balansas NATO yra labai rimtas stabdymo veiksnys, bet politinė įtaka suskaldyti ES valstybes, kad jos turėtų atskiras nuomones, mes, po įvairių rinkimų vienoje, kitoje valstybėje, matome tam tikrą skirtingą požiūrį. Rusija norėtų paramos iš kitų valstybių savo sprendimams ir tai įvairiais kanalais bus bandoma daryti, tačiau svarbiausia, kad mūsų pačių valstybės atsparumas augtų“, – LRT radijui sakė J. Olekas.
Visą laidą rasite čia: lrt.lt
