„Eurobarometro“ apklausų duomenimis lietuviai labiausiai pasitiki Europos Sąjunga (ES) iš visų ES narių – net 65 proc. apklaustųjų. Manau, kad tai labai svarbus rodiklis, nes Lietuvos gyventojams, 50 metų gyvenusiems primestoje sąjungoje, nėra taip lengva iš naujo patikėti naujos bendrystės nuoširdumu ir nauda. Mūsų šalis, kaip ir kitos naujai į ES įstojusios šalys, gavo nepamatuojamą naudą iš ES – ekonominė pažanga, mokestinių barjerų panaikinimas, laisvas prekių, paslaugų, kapitalo judėjimas, atviros sienos, studijų programos jaunimui geriausiuose Europos universitetuose, tiesioginės užsienio investicijos, ES finansinė parama ūkiui plėtoti ir daugelis kitų dalykų, kurių šiandien modernioje ir vakarietiškoje Lietuvoje, atrodo, jau nebepastebime.
Pavieniui kiekviena šalis nepajėgi efektyviai nustatyti, kiek iššvaistoma lėšų. Netgi, jeigu tai fiksuojama, procedūros užtrunka pernelyg ilgai ir ne visada procesas baigiasi sėkmingai.
Tačiau labai keista, kad, kai reikia prisidėti prie tų gerų sprendimų priėmimo, daugelis nesidomi, kaip tai padaryti, nedalyvauja sprendžiant, kas mums atstovaus ES institucijose. Mes galime įtakoti ES priimamus sprendimus, kelti į viešumą mūsų valstybei aktualius klausimus ir kartu spręsti problemas, kurios iškyla. Galbūt iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ES institucijose sprendžiami klausimai yra toli nuo mūsų, tačiau, iš tikrųjų, ten priimami sprendimai įtakoja kiekvieno mūsų gyvenimą – labiau nei galime įsivaizduoti. Vienas iš tokių sprendžiamų klausimų yra ES biudžeto lėšų švaistymas, sukčiavimas ir korupcijos atvejai.
Šiemet kartu su Lietuvos teisininkais dalyvavau susitikime su ES institucijų atstovais. Aptarėme situaciją dėl iššvaistomų ir išgrobstomų ES lėšų, diskutavome apie tai, kokių priemonių ES imasi šiems nusikaltimams sustabdyti.
Neteisėtų veiksmų mastas ir ES biudžeto nuostoliai tiesiog šokiruoja. Dėl tarpvalstybinio sukčiavimo valstybės narės, taip pat ir Lietuva, kiekvienais metais praranda ne mažiau kaip 50 mlrd. eurų PVM pajamų. Taip pat valstybės narės yra nurodžiusios, kad, pavyzdžiui, 2015 m. apie 638 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų buvo panaudota netinkamai – iššvaistyta, pasisavinta sukčiaujant ir pan. Tai reiškia, kad nuostolių patiria kiekviena ES valstybė narė, kiekvienas jos pilietis, nes kažko netenka, negauna, ką galėjo gauti, jei nusikalstama veika nebūtų padaryta. Juk didžiausia ES biudžeto dalis skiriama ekonomikos augimo skatinimui ir darbo vietų kūrimui, itin daug lėšų skiriama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, taip pat socialinei sričiai, vargingesnių regionų plėtrai, keliams, moksliniams tyrimams ir studijoms. Visi prarasti pinigai galėjo būti nukreipti visų mūsų, taip pat ir Lietuvos žmonių, gerovei kurti.
Iki šiol tokius finansinius nusikaltimus tyrė tik nacionalinės institucijos. Tačiau jų jurisdikcija baigdavosi ties valstybės siena, o šalies prokurorų turimos priemonės, skirtos kovoti su tarpvalstybiniais didelio masto finansiniais nusikaltimais, deja, nepakankamos. Pavieniui kiekviena šalis nepajėgi efektyviai nustatyti, kiek iššvaistoma lėšų. Netgi, jeigu tai fiksuojama, procedūros užtrunka pernelyg ilgai ir ne visada procesas baigiasi sėkmingai.
ES institucijos nusprendė, kad būtina suvienyti šalių pajėgas ir įsteigti Europos prokuratūrą, kuri imsis priemonių užkirsti kelią ES lėšų švaistymui. 2013 m. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos prokuratūros įsteigimo. Europos Taryba turėjo vieningai susitarti ir gauti Europos Parlamento pritarimą. Praėjus daugiau nei ketveriems metams, sprendimas priimtas – galima užkirsti kelią netinkamam ES pinigų panaudojimui. ES prokuratūros misija bus kovoti su sukčiavimu ES finansų srityje. Ji turės įgaliojimus tirti ES finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus ir traukti už juos baudžiamojon atsakomybėn. Manau, kad Lietuvos žmonėms svarbu tai žinoti, matyti Europos prokuratūros veiklą ir išsaugoti pasitikėjimą ES institucijomis.
Jau dabar prie Europos prokuratūros steigimo yra prisijungusios 22 ES valstybės narės ir jų daugėja. Europos prokuratūra įsikurs Liuksemburge ir dirbs pasinaudodama valstybių narių pajėgumais, sutelkdama ekspertus tokiose srityse kaip nusikaltimų analizė, mokesčiai, finansų apskaita ar informacinės technologijos. Europos prokuratūros tyrėjai kaip viena tarnyba dirbs pagal paprastas procedūras ir, palyginti su ilgai trunkančiu ir sudėtingu įvairių nacionalinių institucijų darbu, galės pasiekti daugiau.
ES prokuratūra turės įgaliojimus tirti sukčiavimo ES finansų srityje atvejus ir traukti už juos baudžiamojon atsakomybėn. Prokuratūros veiklos sferoje bus sukčiavimas, korupcija, pinigų plovimas ir tarpvalstybinis sukčiavimas PVM.
ES prokuratūra turėtų pradėti vykdyti savo funkcijas ne vėliau kaip 2020 m. pabaigoje, jos įkūrimas turėtų užtrukti dvejus-trejus metus. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, turės savo atstovus Europos prokuratūroje.
Tokios institucijos įkūrimas ne tik padės užtikrinti sąžiningą ES lėšų naudojimą ir užkirsti kelią ES lėšų švaistymui, bet ir sustiprins žmonių pasitikėjimą Europos Sąjunga.
