Seimo socialdemokratai užregistravo LRT įstatymo pataisą, keičiančią Nacionalinio transliuotojo finansavimo skaičiavimą – siūlo, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudarytų užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų.
„Siekiant užtikrinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ir stabilumą svarbu išlaikyti procentinį finansavimo modelį, nes jei įtvirtintume tik asignavimų „grindis” – taip būtų įšaldytas LRT finansavimas nežinia kokiam laikui. Todėl mes siūlome du pakeitimus – GPM procento korekciją nuo 1,5 iki 1 proc, ir numatyti 2019 metų finansavimą kaip žemutinę LRT asignavimų ribą, kas visuomeniniam transliuotojui suteiktų kur kas didesnį ekonominį saugumą,” – sako viena pataisos iniciatorių Dovilė Šakalienė.
Poreikis koreguoti ligšiolines LRT finansavimo nuostatas atsirado dėl Mokesčių reformos, vykdomos nuo šių metų sausio 1 d.
„Po Mokesčių reformos Gyventojų pajamų mokesčio tarifas padidėjo 5 procentais, todėl nieko nekeičiant LRT finansavimas didėtų maždaug 1,6 karto, palyginti su 2019 metais. Todėl siūlome išlaikyti numatytą finansavimo modelį”, – sako Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas.
Socialdemokratų teigimu, jų siūlomas LRT finansavimo modelis padėtų saugoti Nacionalinį transliuotoją nuo kitų asmenų, verslo ar suinteresuotų grupių įtakos ir užtikrintų Nacionalinio transliuotojo stabilumą.
