Seimo Aplinkos apsaugos komitete vyks parlamentinė kontrolė dėl Nemuno upės valymo ir gilinimo darbų metu galimai padarytų pažeidimų aplinkai.
Parlamentinės kontrolės iniciatorius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad poreikis komitete aptarti Nemuno valymo ir gilinimo darbus kilo po aplinkosaugininkų pastabų apie galimus pažeidimus bei neigiamą poveikį upei bei jos ekosistemoms.
„Itin intensyvūs Nemuno valymo darbai neseniai buvo vykdyti Alytaus apylinkėse. Aplinkosaugininkai pastebėjo, kad nukastos rėvos, pažeista upės savigrinda ir supilti žvirgždo bei akmenų kalnai viduryje Nemuno. Tokių darbų žala pačiai upei ir jos ekosistemoms gali būti didžiulė. Dėl šių darbų kyla daugybė klausimų: ar tokie „valymo“ darbai, kokius atliko Vidaus vandens kelių direkcija, išvis buvo galimi, ar jiems neturėjo būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir ar nepadaryta žala aplinkai, o jei padaryta – kokios nuobaudos taikytos“, – klausimus kelia L. Jonauskas.
Pasak Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, Aplinkos apsaugos departamentas yra surinkęs duomenis, kiek kartų Vidaus vandens kelių direkcija buvo bausta už neteisėtą grunto tvarkymą, saugotinų želdinių šalinimą ir kitus pažeidimus bei pritaikytas poveikio priemones.
Posėdžio metu bus tariamasi, kaip išvengti situacijų, kuomet valstybė į žuvų išteklių atkūrimą investuoja milijonus eurų, o tuo pačiu metu daroma žala gamtai.
Trečiadienį vyksiančiame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje valstybinės reikšmės upių valymo ar gilinimo metu padarytus pažeidimus ir už juos taikytas poveikio priemones aptars Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei Susisiekimo ministerijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai.
Išklausius ekspertų, bus sprendžiama, kaip tobulinti teisės aktus, kad būtų apsaugomos upių ekosistemos ir tvarus vidaus vandenų naudojimas.
Šiuo metu Vidaus vandens kelių direkcija baigia 25 mln. eurų vertės Nemuno gilinimo projektą, kuriuo atliekami upės gilinimo darbai jos pritaikymui keleiviniam ir krovininiam transportui.
Visuomenės nepasitenkinimo neseniai susilaukė ir Vidaus vandens kelių direkcijos planai pritaikyti laivybai Nerį. Aplinkosaugininkai baiminasi dėl upės ekosistemų sunaikinimo. Skaičiuojama, kad norint pasiekti laivybai tinkamą gylį ir pradėti upę naudoti kaip vidaus vandenų kelią, sujungiantį Kauną ir Vilnių, reikėtų perkasti 118 upės ruožų, kurių ilgis sudarytų apie 40 km. Perkasti reikėtų 107 ha upės dugno.
