Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas valdančiosios koalicijos darbo grupei, rengiančiai mokestinius pakeitimus papildomoms lėšoms krašto gynybai surinkti, pasiūlė apmokestinti plynuosius miško kirtimus.
L. Jonauskas teigia, kad plynieji kirtimai nesuderinami su tvaria miškininkyste.
„Įvairūs mokslininkai, aplinkosaugininkai jau daugybę metų kalba apie plynųjų kirtimų žalą ekosistemoms ir kardinalius ekosistemų pokyčius plynųjų kirtimų vietose.
Plynieji kirtimai nesuderinami su tvaria miškininkyste. Šios Vyriausybės programoje yra numatytas tikslas siekti, kad per 20 metų bent 50 proc. šalies miškų būtų tvarkomi pagal gamtai artimos miškininkystės principus, vengiant plynųjų kirtimų ir prioritetą teikiant ekosistemų apsaugai, todėl, ieškant papildomų lėšų krašto gynybai, visai racionalu būtų apmokestinti plynuosius kirtimus“, – įsitikinęs L. Jonauskas.
Seimo narys mano, kad už plynuosius kirtimus miškų savininkams prie jau mokamų mokesčių galėtų prisidėti dar keli papildomi procentai.
„Šiuo metu miško savininkai moka privalomuosius atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Prie šio mokesčio galėtų prisidėti dar keli procentai už plynuosius kirtimus. Tie, kas kirs mišką plynai, papildys krašto apsaugos biudžetą, o kas norės sutaupyti ir išvengti mokesčio – pasirinks gamtai palankesnius miško kirtimus, galės naudoti atvejinius ar atrankinius miško kirtimus“, – teigia Seimo Aplinkos apaugos komiteto pirmininkas.
L. Jonauskas įsitikinęs, kad toks mokestis ne tik skatintų tvaresnę miškininkystę, bet ir prisidėtų prie krašto gynybos.
„Miškai mums svarbūs ne tik dėl biologinės įvairovės išsaugojimo, rekreacijos, bet ir šalies gynybos.
Jie yra mūsų natūralus barjeras. Todėl iš šio mokesčio laimėtume dvigubai – apsaugotume mūsų gamtą, o taip pat sustiprintume krašto apsaugą. Jei ne vengdami plynųjų kirtimų, tai už padarytus plynuosius kirtimus sumokėdami mokesčius į krašto gynybos biudžetą. Gynyba yra visų mūsų reikalas, todėl nedidele dalimi prie krašto gynybos finansavimo galėtų prisidėti ir Lietuvos miškų savininkai“, – mano L. Jonauskas.
Šiuo metu svarstomais mokesčių pakeitimais siekiama surinkti papildomų lėšų gynybai, kuomet sausio viduryje Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad Lietuva krašto apsaugai per penkerius metus turėtų skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 12 mlrd. eurų.
Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Dalį pinigų svarstoma gauti iš ekonomikos augimo, skolinantis ir peržiūrint mokesčius.
