Tokios sankcijos ne tik turėtų labiau atgrasyti nuo verslinės žvejybos taisyklių pažeidimų, tačiau ir užtikrintų, kad brakonieriaujantiems žvejams verslininkams būtų atimam teisė žvejoti.
„Aplinkosaugininkai, sulaikę laivus, vis dar nustato itin šiurkščius verslinės žvejybos pažeidimus, pavyzdžiui, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu laikotarpiu. Taip pat vis dar pasitaiko atvejų, kai neteisėtos verslinės žvejybos padaroma itin didelė žala aplinkai.
Praėjusiais metais plačiai nuskambėjo atvejis, kai tautinio paveldo statusą turinti įmonė, žvejodama su didesniu nei jai leista tinklų skaičiumi padarė žalos aplinkai, kuri viršijo 53 000 eurų. Įmonė teismuose jau teisiasi dėl žalos aplinkai dydžio panaikinimo. Manau, kad už itin šiurkštų verslinės žvejybos pažeidimą, ypač kai žuvų ištekliams padaryta itin didelė žala, turėtų būti skiriama ne tik bauda, žalos aplinkai atlyginimas, bet ir be jokio gailesčio vieneriems metams atimti žvejybos leidimą“, – teigia L. Jonauskas.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą pažeidėjui teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui. Padarę du šiurkščius pažeidimus per dvejus metus sulaukia kvotos stabdymo 2 mėnesiams, o už 3 tokius pažeidimus per 2 metus kvota stabdoma 1 metams.
„Šiuo metu galiojančios nuostatos yra niekinės. Įsivaizduokite, verslinės žvejybos metu įmonė padarė daugiau nei 50 000 eurų siekiančią žalą aplinkai, tačiau po mėnesio ji ir toliau galės žvejoti lyg niekur nieko. Didelę žalą aplinkai padariusi įmonė tikrai turėtų susilaukti kur kas griežtesnių sankcijų“, – sako L. Jonauskas.
L. Jonauskas siūlo už šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą teisės į žvejybos kvotą galiojimą stabdyti 3 mėnesiams, už du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus, padarytus per 1 metus, teisę žvejoti apriboti 1 metams. Taip pat 1 metams jis siūlo teisę žvejoti atimti ir už šiurkštų pažeidimą, kurio metu gamtai padaryta žala viršija 100 bazinių socialinių išmokų dydį. Tai reiškia, teisė žvejoti būtų apribojama neteisėtos verslinės žvejybos metu padarius žalos gamtai už 5500 eurų ir didesnę sumą.
„Dalis parlamentarų, gindami brakonieriaujančius žvejus verslininkus nepalaikė gegužės 16 dieną Seime pristatytų įstatymo pataisų, tačiau salėje buvo vos 53 Seimo nariai iš 141. Manau, kad pataisos turėtų būti svarstomos iš naujo, kai tikėtina, jog salėje bus ne tik brakonierius ginantys Seimo nariai, bet ir tie, kuriems rūpi Lietuvos gamta. Už mano gegužę pateiktas pataisas balsavo 20, prieš 8, susilaikė 25 Seimo nariai.“ – sako L.Jonauskas.
