Antrus metus iš eilės Lietuvoje mažėjo prekių eksportas ir importas. 2024 m. eksportuojamų ir importuojamų prekių balansas buvo neigiamas ir sudarė4,4 mlrd. eurų.
Lietuvos verslui reikia išnaudoti bendrosios rinkos galimybes
„Nereikia manyti, kad pasaulis išskėstomis rankomis laukia Lietuvos eksporto padidėjimo. Būtent todėl privalome turėti politinės valios ir užsispyrimo tapti šalimi, kurioje kuriamos ateities technologijos ir paslaugos“, – pabrėžia Seimo narė, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė.
Pasak socialdemokratės, jie kaip valdančioji dauguma kartu su Europos Sąjunga turi užtikrinti sąlygas, kad klestėtų pažangios technologijos, tokios kaip: dirbtinis intelektas, kvantinės ir kosminės technologijos, biotechnologijos, gyvybės mokslų technologijos. O tai – garantuotas eksportas smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
„Prekyba su trečiosiomis šalimis yra svarbi Lietuvos klestėjimui. Turime išnaudoti atsiradusias naujas prekybines sutartis. Pavyzdžiui, ES ir Meksikos sutartis sutaupo apie 4,4 mlrd. eurų muito mokesčių mūsų eksportuotojams, todėl vertėtų nepraleisti šios galimybės. Taip pat Lietuvos įmonėms reikia dalyvauti europiniuose viešuosiuose pirkimuose ten, kur vyksta investicijos į gynybą“, – pažymi Seimo narė B. Vėsaitė.
2025 m. eksportas turėtų padidėti
„Lietuvos importo ir eksporto pokytis labiausiai buvo nulemtas globalių veiksnių, susijusių su karu Ukrainoje. Reikėtų nepamiršti ir praeitos vyriausybės vykdytos „vertybinės“ politikos Kinijos atžvilgiu, kuriai nepritarė nei viena kita Europos Sąjungos šalis ir šiandien stebimas ES kurso pokytis Kinijos atžvilgiu verčia dar labiau abejoti buvusių sprendimų logika. Šis pasirinkimas neprisidėjo prie teigiamų Lietuvos eksporto rodiklių“, – teigia Seimo Ekonomikos komiteto narys Robertas Kaunas.
Anot parlamentaro, socialdemokratų ir koalicijos partnerių vadovaujama Vyriausybė užsibrėžė aiškų tikslą – mažinti biurokratinius procesus, spartinti ir lengvinti verslui galimybes investuoti, kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Vyriausybė mato kryptį skatinti ne tik tradicinę pramonę, bet ir informacinių technologijų, biofarmacijos, karinės pramonės sektorius.
„Tinkamai įvertinę rizikas, susijusias su geopolitine situacija ir tarptautinės prekybos sąlygomis, 2025 metais Lietuvoje tikimasi eksporto augimo ir prekybos balanso gerėjimo. Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. eksportas turėtų padidėti 2,5%“, – sako R. Kaunas.
Tarptautinės prekybos balansas buvo neigiamas
Remiantis Oficialaus statistikos portalo duomenimis 2024 m. prekių eksportas sudarė 37,5 mlrd. Eur, o importas – 41,9 mlrd. Eur. Palyginti su 2023 m., eksportas sumažėjo 5,7%, o importas – 6,6%, tarptautinės prekybos balansas buvo neigiamas ir sudarė 4,4 mlrd. Eur.
2024 m. Lietuva daugiausia prekių eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Eksportuotų prekių į ES šalis vertė sudarė 66,7% bendro eksporto. Daugiausia mportuota prekių iš tų pačių šalių. Iš ES šalių importuotų prekių vertė sudarė 68,9% bendro importo.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2024 m. siekė 22,7 mlrd. Eur ir sudarė 65,7% viso Lietuvos eksporto. Palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 0,2% be mineralinių produktų – padidėjo 2,5%.
Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, kurių eksportas sumažėjo 10,9%, baldų eksportas sumenko 1,9%, o paruoštų maisto produktų ir gėrimų eksportas padidėjo 2,6%.
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES. Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerės – Vokietija, Lenkija, Nyderlandai, Latvija, Jungtinės Valstijos.
