Ar konservatorių į energetikos ministrus deleguotas Dainius Kreivys padarė pakankamai, kad apsaugotų žmones nuo elektros rinkos liberalizavimo fiasko, šimtamilijoninių permokų už paslaugas „ESO“ bei monopolininkės „Ignitis“ savivalės? Deja, į šiuos klausimus turėjusi atsakyti laikinoji Seimo tyrimo komisija valdančiųjų konservatorių ir liberalų rankomis buvo užblokuota.
Deja, viešasis mūsų piliečių interesas žinoti, kas dedasi energetikos sektoriuje, — ir kur bei kaip leidžiami visų mokesčių mokėtojų pinigai, — pralaimėjo. Pralaimėjo prieš siaurus valdančiųjų politinius išskaičiavimus.
Ar toks konservatorių sprendimas stebina? Tikrai ne. Susimąstykite, ar gali vilkas savo noru tirti avies skerdimo aplinkybes? Juk jie puikiai supranta, kad komisijos sukūrimas galimai taptų politiškai savižudišku žingsniu. Todėl jiems liko tik viena – toliau dangstyti D. Kreivį ir apsimesti, kad žmonių nepasitenkinimas procesais energetikoje yra iš piršto laužtas.
Vis dėlto, visuomenė turi teisę žinoti savo „herojus“, todėl – laukiant, kol kitas Seimas imsis parlamentinio tyrimo – išdėstau jums penkias priežastis, kodėl ministras D. Kreivys jau seniai turėjo įteikti atsistatydinimo pareiškimą premjerei Ingridai Šimonytei.
Pirmoji priežastis: elektros rinkos liberalizavimo fiasko
Pagal Energetikos ministerijos įstatus ir Elektros energetikos įstatymą, jos tikslas yra užtikrinti valstybei ir vartotojui naudą kuriančią energetikos sistemą, kokybiškas energetikos paslaugas už konkurencingą kainą – tai buvo žadėta ir vykdant elektros rinkos liberalizaciją.
Lūkesčiai visiškai neišsipildė, o liberalizacija tapo pajuokos objektu, kurią sunku ginti net pačiai ministro komandai. Neturime nei konkurencijos, nei valstybės kontrolės – vadinamoje laisvoje rinkoje liko trys nevaldomi monopoliai. Nevykdoma tinkama vartotojų teisių apsauga, nėra rinkos saugumo mechanizmų, o piliečiams, kurie nukentėjo pasirašę sutartis su staiga bankrutavusiomis įmonėmis, Vyriausybė arogantiškai liepė tiekėją rinktis atsakingiau.
Vakarų valstybėse, į kurias ši Vyriausybė, suprask, siekia lygiuotis, už tokį nesugebėjimą suvaldyti pagrindinę šios ministerijos užduotį šioje kadencijoje, jau seniai būtų pareikalauta ministro galvos. Reformos būtų peržiūrimos, rinkos priežiūros institucijos būtų sustiprintos, o vartotojai apsaugoti. Tačiau pas mus yra taip: jei ministras D. Kreivys gavo kėdę – lai laikosi jos įsikibęs iki pat galo. Nepatinka ši valdžia? Išsirinksite kitą, sako jie.
Antroji priežastis: Kreivys nesugeba įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytų tikslų
2020 m. Vyriausybės programoje, dėstant, kokiomis iniciatyvomis Vyriausybė vystys stiprią energetikos infrastruktūrą, pabrėžta, kad „siekdami didinti vietinę elektros generaciją, pirmiausia plėtosime elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo ir saulės“.
Pastarųjų metų praktika parodė, kad D. Kreivys šio tikslo visiškai atsisakė. Netgi Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad, būdamas Seimo nariu, D. Kreivys teikė Konstitucijai prieštaraujančias įstatymo pataisas, kuriomis buvo apribota saulės energetikos plėtra. Jo teiktos pataisos ne tik siekė sužlugdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą, bet ir lėmė nuostolius valstybei, kai gamintojai pradėjo teikti ieškinius valstybei.
Pastarojo laikotarpio patirtis rodo, kad Vyriausybės programos nesilaikymo (tikro ar menamo) ar netgi nepakankamai spartaus jo įgyvendinimo užtenka, kad I. Šimonytė atstatydintų ministrą. Tačiau D. Kreivys, pažeidęs Vyriausybės programą, labai lengvai išnešė sveiką kailį. Kyla elementarus klausimas: ar D. Kreivys, teikdamas pataisas, kuriomis ribojama saulės energetikos plėtra, veikė konkrečių energetikos rinkos žaidėjų interesų labui? Jeigu taip, kokių? Deja, lig šiol atsakymo į šį klausimą nesulaukėme.
Trečioji priežastis: Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada apie galimai korupcinę „Ignitis“ praktiką
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) išaiškinus, kad „Ignitis grupės“ įmonė „ESO“ galimai neskaidriai nustato gyventojams teikiamų paslaugų kainodarą, energetikos ministras D. Kreivys nesiėmė teisėkūros iniciatyvų, kuriomis būtų uždrausta galimai korupcinė įmonės praktika.
Nuolat stebime atvejus, kuomet žmonėms už elementarias paslaugas „ESO“ priskaičiuoja kosmines sąskaitas. Taip yra todėl, kad – kaip savo tyrime išaiškino STT – „ESO“ paslaugų kainodaros nustatymo gairės nėra viešos, taigi, atsiranda galimybė jomis manipuliuoti ir pasipelnyti žmonių sąskaita. Nežmoniškomis kainomis pasipiktinusiems gyventojams lieka tik viena – skųsti „ESO“ veiksmus ir tikėtis, kad juos išgąsdins viešumas. Tačiau kiek žmonių tiesiog išsigąsta ir susimoka nežinia kiek ir už ką?
Ketvirtoji priežastis: Valstybės kontrolės auditas dėl bemaž 160 mln. eurų vartotojų permokos
Valstybės kontrolės (VK) audito tyrime „Elektros Energetikos sektoriaus valdymas“ atskleidus beveik 158 mln. eurų vartotojų permoką už įmonės „ESO“ teikiamas paslaugas, D. Kreivys bandė nuo atsakomybės išsisukti, pabrėždamas Finansų ministerijos atsakomybę sprendžiant susiklosčiusią situaciją.
Kaip ir bet kokia kita valstybės institucija, Energetikos ministerija turi veikti skaidriai, visuomenės naudai, ir atstovauti visuomenės, o ne atskirų veikėjų, grupių ar organizacijų interesus. Jei mes laikomės šio principo (su kuriuo, tikėtina, sutiktų visa Lietuva), tai D. Kreivio vadovaujamos Energetikos ministerijos veikla šiuo atveju būtų mažų mažiausiai kvestionuotina.
D. Kreivys, kitaip tariant, elgiasi lyg ministras be portfelio, t. y. tarsi nebūtų atsakingas už energetiką. Antai VK išaiškinus, jog vartotojai permokėjo 158 mln. eurų už paslaugas jis tiesiog gūžtelėjo pečiais ir metė šešėlį ant Finansų ministerijos.
Maža to, kyla įtarimas, kad pats D. Kreivys – kartu su Finansų ministerija ir „Ignitis“ – šoko daryti spaudimą, kad VERT nukeltų terminą, per kurį „ESO“ turėtų grąžinti beveik 158 mln. eurų permoką vartotojams. Kitaip tariant, jis dirbo ne žmonių, o „ESO“ interesams.
Penktoji priežastis: Kreiviui nė motais, kad su energetikos sektoriaus priežiūra – palaida bala
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) – kaip rinkos priežiūros institucija – neatlieka savo funkcijų. O tai, kaip rodo praktika, D. Kreiviui yra nė motais. Vienas svarbiausių klausimų mūsų inicijuotoje energetikos rinkos tyrimo komisijoje yra šis: kokių veiksmų ėmėsi VERT, kad užkardytų vienos įmonės dominavimą elektros tiekimo rinkoje per liberalizavimo procesą?
Juk kiekvienam aišku, kad „Ignitis“ tikslas – iškreipti rinką savo naudai, kad mažesni žaidėjai nesugebėtų konkuruoti. Ir tai, kaip matome dabar, monopolininkei „Ignitis“ puikiausiai pavyko. Tačiau juk būtent VERT turėjo pasirūpinti, kad elektros rinkos žaidėjai turėtų panašias sąlygas konkuruoti, t.y. kad „Ignitis“ negalėtų piktnaudžiauti savo teisine, kainodaros ir rinkodaros įtaka. Pabrėžiu: VERT misija – užtikrinti energetikos įmonių kontrolę bei apsaugoti vartotojų teises. Ar tai buvo padaryta?
Matome ir kitų pavyzdžių, kurie rodo, kad VERT neatlieka savo funkcijų iki galo: antai VERT praėjusių metų pabaigoje patvirtino tik penkiais procentiniais punktais sumažintas gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams, nors dujų kaina biržoje nukrito dvigubai. Neaišku ir tai, ar VERT ėmėsi kokių UAB „Ignitis“ priežiūros veiksmų 2023 metais, kuomet ši įmonė taškė visų mūsų pinigus, mokėdama nepagrįstai didelę kainą už dujas. Juk būtent D. Kreivio ir „Ignitis“ klaidos lėmė, kad gyventojai už dujas buvo priversti mokėti dvigubai ar trigubai didesnę fiksuotą kainą.
Galų gale, tenka pripažinti tikrąsias priežastis, kodėl šios (ir praėjusios) vyriausybės metu elektros tiekimo rinkos privatizacijos procesas buvo vykdomas. Privatizavimo tikslas niekada nebuvo visuomenės gerovė.
Tikslas ir priežastis buvo ideologija – aklas įtikėjimas nevaldomos ir nekontroliuojamos laisvos rinkos galia, kuriuo vadovaujantis buvo užkurtas chaosas. Taigi buvo nuspręsta eksperimentuoti su Lietuvos piliečių kišenėmis – susiformavo nevaržoma oligopolinė sistema, kainos toliau augo, o tiekėjų sistemoje išvešėjo galimai neskaidrios praktikos.
Ir štai kyla klausimas: ar D. Kreivys, planuodamas Lietuvos energetikos viziją 2050 metams, susimąsto, kaip šis sektorius atrodys po 1-2 metų. Energetikos ekspertai jau ne kartą reiškė nuostabą, kad šis ministras skuba planuoti 30 metų į priekį, o to, kas vyksta čia ir dabar numatyti nesugeba. Kitaip tariant, didžiajai daliai piliečių aktualios problemos energetikos srityje šiam ministrui yra ne tik nesuprantamos, jos jam paprasčiausiai nerūpi. Tad kam reikalingas toks ministras?
