Algirdas Sysas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, LSDP frakcija
Pagaliau paskelbta apie planuojamus pokyčius privačių pensijų kaupime. Dar nėra jokių galutinių sprendimų, laukia svarstymai ir balsavimai Seime, o aršiausi šių pokyčių oponentai – pensijų fondų valdytojai ir jų lobistai – jau skelbia (pensijų) pasaulio pabaigą.
Tiesa, džiugina tai, kad nebesigirdi „Sodros“ mirties pranašų balsų. Mat vietoj prognozuoto ir garsinto jos žlugimo atėjo geresni laikai. „Sodra“ ne tik stabiliai moka didėjančias – dėl indeksavimo ir kitų priežasčių – pensijas, bet ir sukaupė bei toliau kaupia augantį rezervą.
Priminsiu, kas mus gąsdino „Sodros“ bankrotu – tie patys pokyčių oponentai.
Svarbus klausimas: kada ir kaip vyks pokyčiai? Visų akys nukreiptos į mūsų socialiai atsakingą ir principingą socialinių reikalų ir darbo ministrę, taip pat Seimą: kada žmonėms bus leista patiems priimti sprendimus? Tai būtina padaryti nebandant pataikauti verslui ir netempiant gumos. Tegu norintieji likti II-ojoje pakopoje ten ir lieka, o norintieji pasinaudoti savo pinigais lai juos pasiima. Žinoma, sumokėdami gyventojų pajamų mokestį (GPM) už dalį pasiimamų lėšų.
Kas bus didžiausi laimėtojai, jei pokyčiai įvyks greitai? Socialinėms reikmėms mūsų šalis, palyginus su ES vidurkiu, skiria per mažą savo biudžeto dalį, be to, nemenką sumą lengva ranka atiduoda privatiems pensijų fondams ir turtingesniems pensininkams. O galėtume tuos pensijų fondams atiduodamus šimtus milijonų eurų skirti pensijų didinimui. Arba šalies gynybai.
Yra ir daugiau jau ne kartą išsakytų argumentų, kodėl Lietuvos valstybė turėtų nustoti varyti žmones į privačius pensijų fondus ir liautis juos finansuoti visų mokesčių mokėtojų pinigais.
Pirmiausia, šiuose fonduose esančių būsimų pensininkų lėšų investavimas ir valdymas yra verslo rūšis. Tai pelningas verslas, uždirbantis iš paslaugos teikimo. Tuo tarpu paslaugų gavėjai – būsimieji pensininkai – nebūtinai uždirba, o kartais ir pralaimi, jei investicijos nesėkmingos. Taigi visa rizika tenka būsimajam pensininkui, nes net už prarastas lėšas fondų valdytojas neatsako ir pelno negarantuoja.
Antra, tai yra labai socialiai neteisinga sistema. Joje „dalyvauja“ – yra sudarę sutartis dėl kaupimo – 1 mln. 400 tūkst. gyventojų, o iš tiesų dalyvauja – moka įmokas pagal sudarytas sutartis – tik 700 tūkst., vadinasi, beveik pusė iš tiesų nedalyvauja.
Ir dažniausiai nedalyvauja būtent mažas arba vidutines pajamas gaunantieji. Tuo tarpu visi gyventojai tikrai dalyvauja socialinio draudimo sistemoje, vieni – mokėdami įmokas „Sodrai“, kiti – gaudami išmokas. Ir nors nemaža dalis dabartinių pensininkų skursta, mes kasmet iš visų mokesčių mokėtojų imame kelis šimtus milijonų (šiemet 286 mln.) eurų ir atiduodame juos II-ajai pensijų pakopai, t. y. žmonėms, kurių socialinio draudimo pensijos ateityje bus ir taip didesnės, nes jie tai sau gali leisti, jų atlyginimai leidžia dar mokėti ir į II-ąją pensijų pakopą.
Turbūt girdėjote naują baisią pasaką apie tai, kad socdemai siūlomais pokyčiais skriaus mažiausias ir vidutines pajamas gaunančius gyventojus. Pasaka visai neįtikina, nes kaip tik šie žmonės, skaičiuojantys kiekvieną centą, laukia išsivadavimo iš II-osios pakopos vergijos, į kurią buvo įtraukti, ir šiandien norėtų paprasčiausiai nebemokėti įmokų II-ajai pakopai, nes tam turi 1000 priežasčių.
Trečia, savanoriškas dalyvavimas II-ojoje pakopoje ir turi būti savanoriškas. Kas nori – tegul dalyvauja, bet savo lėšomis, o ne iš kitų mokesčių mokėtojų kišenės. Neturėtų valstybė, kaip koks cerberis, jų ten įkišti – kad po to kas tris mėnesius ar kas trejus metus žmogus turėtų rašyti: „Nenoriu toliau dalyvauti“ – ir tikėtis valstybės malonės.
Ketvirta, siūlau leisti žmonėms patiems pasirinkti terminus, nenustatant „išėjimo langų“. Vieni liks, kiti pasiims savo pinigus iš karto, dar kiti – pasiims prireikus. Nebus čia chaoso, ir nereikia žmonių gąsdinti. Tie „langai“ kaip tik didina nepasitikėjimą ir sėja abejones.
Penkta, ir, manau, svarbiausia – turėdami pakankamai stiprią visuotinę socialinio draudimo sistemą, pasirūpinkime jos stabilumu. Nes tai sistema, kuri garantuoja pensijas visiems dalyviams, o valdžios rūpestis – kad tos pensijos būtų didesnės.
Vargu, ar rastume daug tikinčių prieš 20 metų kurtais aiškinimais, kad visi būsimieji pensininkai gaus papildomai prie savo nedidelės socialinio draudimo pensijėlės gerą gabalą iš II-osios ir iš III-iosios pakopos. Iki šiol turiu pensijų fondų raštus, kuriuose teigiama, kad „Sodros“ pensija po 20 metų sudarys 40 proc., o visa kita bus pinigai iš II-osios ir III-iosios pakopų. Praėjo 20 metų. Šiandien per 90 proc. žmogaus pensijos yra būtent socialinio draudimo pensija. Štai jums ir atsakymas – kas yra efektyvu ir ko mums reikia.
Prisipažinsiu, šie argumentai skirti ne tik esamiems ir būsimiems pensininkams, bet ir – o gal pirmiausia – mano kolegoms, kurie priims sprendimus Vyriausybėje ir Seime.
Žinokite, mielieji, dabartiniai pensininkai pagrįstai reikalauja didesnių pensijų dabar, nes jie, savaime suprantama, nori dabar (o ne kada nors) džiaugtis savo sunkaus darbo ir gyvenimo pasiekimų vaisiais. O būsimieji pensininkai nori turėti laisvą pasirinkimą, ką daryti su savo pinigais, ir turėti pagrįstų lūkesčių dėl savo pensijų.
Seimo kanc. nuotr.
