Pastaraisiais metais Lietuvoje įvyko nemažai incidentų, kuriuose vienaip ar kitaip buvo panaudotas šaunamasis ginklas.
Pavyzdžiui, Vilniuje su apsaugos darbuotoju sukonfliktavęs vyras paleido šūvius iš teisėtai laikomo ginklo. Čia pat viduryje baltos dienos, judrioje gatvėje esančiame automobilyje vyras paleido šūvius savo žmonai į galvą. Kėdainių rajone sukonfliktavus kaimynams, vienas jų pradėjo šaudyti į kaimyną. Vievyje moteris buvo nužudyta, o jos dukra sunkiai sužeista. Dar šių metų liepą Tauragėje vyras nušovė žmoną ir nusižudė pats. Nors visi šie tragiški įvykiai įvyko skirtingu laiku, skirtingose vietose, visus juos vienija vienas faktas – visi nusikaltimai buvo padaryti su teisėtai laikomais ginklais. O įvykius, kuriuose tragedijos nutinka dėl teisėtai laikomų ginklų būtų galima minėti ir minėti.
Dalyje atvejų, profesionalaus policijos darbo dėka, aukų pavyko išvengti. Kitais gi – buvo sužeisti ar net žuvo žmonės. Deja, bet tokių atvejų daugėja ir, panašu, kad nėra pagrindo tikėtis, kad jų nedaugės.
Tenka pripažinti, kad ginklų kontrolė Lietuvoje nėra griežta ir veiksminga, o tai kelia daug rizikų.
Pavyzdžiui, norint gauti leidimą ginklui, tereikia trijų paprastų žingsnių – būti sulaukus tam tikro amžiaus (23 metų), turėti pažymą apie sveikatos būklę, pateikti prašymą policijai, nurodant ir priežastis, dėl kurių reikalingas ginklas ir išklausyti ginklo laikymo ir nešiojimosi kursus.
Nors žingsnių ne vienas, praktikoje jie yra formalumas. Pavyzdžiui, praktikoje, jeigu asmeniui nebuvo teikta psichiatro pagalba, dažniausiai vertinimas apsiriboja vos keliais klausimais. Sklinda gandai, kad kai kuriose privačiose klinikose, net ir jų niekas neužduoda. Bet kokiu atveju, ar ten, ar ten, jokios kalbos apie žmogaus išsamesnius tyrimus ir psichinės būklės įvertinimą čia kalbos nėra.
Policijai teikiamas prašymas, vėlgi – daugiau kūrybiškumo pateikiant savo motyvus turėti ginklą reikalas. Ginklo nešiojimo ir panaudojimo kursai, turinčiam bent šiokį tokį norą turėti ginklą, taip pat nėra joks iššūkis.
Ginklų laikymo kontrolė taip pat yra ganėtinai keista. Policija ją vykdo atsitiktine tvarka arba gavus pranešimus. Apie būsimus patikrinimus ginklo savininką informuoja telefonu, ginklo laikymo apžiūrą kartais vykdo ir nuotoliniu būdu. Visi žino, kad policijos pareigūnų trūksta, tad tikėtis intensyvių ginklų laikymo patikrų tikėtis negalime. Na, o kai prieš patikrinimą ginklą laikantis asmuo dar ir įspėjamas – tai apie tokių patikrų efektyvumą greičiausiai net ir kalbėti neverta.
Nemenku iššūkiu gali tapti ir įkaitusioje dėl politinio konteksto atmosferoje Seimo priimtos įstatymo pataisos, kuriomis buvo leista šauliams įsigyti ir laikyti A kategorijos ginklus. Priminsiu, kad A kategorijos ginklams yra priskiriami granatsvaidžiai, granatos, liaudiškai vadinami automatai, snaiperių naudojami didelio kalibro šautuvai, sprogstamosios, ekspansyviosiomis kulkomis ir kt. Kitaip tariant, labai galingi ir pavojingi ginklai.
Nors nėra abejonės, kad šalį pasiruošusiems ginti žmonėms, tinkami ginklai yra būtini, ypač tuo atveju, kai valstybė net jų neparūpina, visgi atsiradę gyventojų namuose – jie tampa tyliu, bet labai dideliu pavojumi visuomenei. Todėl būtina galvoti ir apie stipresnę tokių ginklų laikymo kontrolę.
Bet koks ginklas savaime yra grėsme, ne tik todėl, kaip sakoma – „ir lazda gali iššauti“, bet ir todėl, kad net ir geros psichinės sveikatos žmogus, turėdamas ginklą elgiasi šiek tiek kitaip. Ką jau kalbėti apie kitus iššūkius – pavyzdžiui, emocines duobes, alkoholio poveikį ir kitas aplinkybes, kurios gali tapti ta menkute žiežirba, sukeliančia didžiulį sprogimą.
Verta paminėti ir tai, kad net teisėtai laikomi ginklai gali tapti didele problema ir policijos pareigūnams. Kartais jie net nežino, kad vyksta į įvykio vietą, kur yra ginklas. Štai 2020 metais Mažeikių rajone pareigūnai vyko patikrinti informacijos apie šeimyninį konfliktą, o ten nuo šūvių vienas pareigūnas žuvo, jo kolegė buvo sužeista. Deja, bet gavę pranešimus apie įvairaus pobūdžio nusikaltimus, policija ne visuomet yra informuota, ar gali būti panaudotas ginklas.
Situacijose, kai naudojamas ginklas, nepaprastai svarbus ir reakcijos laikas ir pareigūnų pasirengimas. Į įvykius reaguojantys pareigūnai dažniausiai yra aprūpinti tik lengvomis savigynos priemonėmis – ašarinėmis dujomis, elektroimpulsinio šoko įtaisais, jie dėvi lengvas, deja, sveikatos ir gyvybių nesaugančias aprangas, todėl nepavykus staigiai neutralizuoti ginklo, pareigūnams būtina atsitraukti ir laukti, kol į įvykio vietą atvyks specialiai tokioms situacijoms parengti pareigūnai su tinkama ekipiruote. O laikas, bet kurioje situacijoje, kurioje gali būti panaudotas ginklas, dažniausiai yra paprastai svarbus.
Akivaizdu, kad vis daugėjant situacijų, kuomet yra panaudojami ginklai, delsimas nieko gero nežada. Maža to, Seimui atvėrus galimybę įsigyti ir namuose laikyti ypač pavojingus A kategorijos ginklus, tokia grėsmė tik auga. Todėl, norėdami mažiau tragedijų, daugiau saugumo mūsų visuomenėje, mes privalome griežtinti požiūrį į ginklus ir jų kontrolę.
Pirmiausia, būtina peržiūrėti ginklų išdavimo tvarkas ir sudaryti veiksmingą teisinę bazę, kad leidimai įsigyti ginklą būtų išduoti tik esant rimtam ir pagrįstam motyvui. Čia labai svarbu iš esmės peržiūrėti sąlygas, kuriomis ginklas gali būti išduodamas. Turi būti numatyti labai aiškūs ir griežti kriterijai, tokie kaip reali nuolatinė grėsmė gyvybei ar sveikatai, darbo pobūdis ir panašūs, kuriuos atitinkantis žmogus įgytų teisę kreiptis dėl teisės laikyti, nešiotis ginklą.
Nemažiau svarbu sugriežtinti ir sveikatos būklės įvertinimą bei kontrolę. Šioje vietoje asmens psichinė sveikata turėtų būti vertinama ne vieno specialisto. Tokį vertinimą galėtų atlikti tik specialiai tam akredituotos įstaigos. Turinčio teisę nešiotis ginklą žmogaus psichinė sveikata turėtų būti tikrinama reguliariai gana nedideliais laiko intervalais.
Dėl visuomenės ir pačių ginklų savininkų saugumo, policija turėtų būti automatiškai informuojama apie ginklų egzistavimą, bei informaciją, susijusią su teisėtai laikomo ginklo savininko psichologine sveikata. Taip pat turėtų būti pakoreguotos tvarkos ir ginklų savininkų patikrinimai turėtų tapti dažnesniais ir išties netikėtais.
Kalbant apie šaulius ir A kategorijos ginklus, turint omenyje geopolitinę situaciją ir poreikį ginti šalį, galimybė įsigyti ginklus jiems turi likti. Tačiau būtina pradėti diskusiją apie tai, kad jokie automatai, snaiperių šautuvai ar kiti itin pavojingi ginklai neturėtų būti laikomi namuose. Vienas efektyviausiu sprendimų ir kompromisų čia galėtų būti policijos siūlomas šių ginklų laikymas specialiose saugyklose. Kaip skaudi praktika rodo, karas neprasideda per kelias valandas, o net vykstant dideliam puolimui, išduoti ginklus asmenims, nėra problema.
Tragediją sekanti tragedija ir vis dažniau jose panaudojami teisėtai laikomi ginklai yra aiškus ir vienareikšmis signalas apie tai, kad mūsų šalis turi rimtai susirūpinti ginklų kontrole. Kai nuo teisėtai laikomų ginklų vis dažniau sužeidžiami ar žūsta žmonės – laukti stebuklų laiko neverta. Tad dėl saugesnės visuomenės, imkime ir susitarkime jau dabar.
