Per pastaruosius ketverius metus dešinieji smarkiai sukompromitavo valstybę ir jos institucijas. Išimtinį skaidrumą deklaravę šios kadencijos valdantieji smarkiai susikompromitavo – net įtakingiausieji dešinieji – ministrai, Seimo nariai turėjo aiškintis dėl savo neaiškių sąsajų su įvairias verslais, dalyvavimo vadinamame „čekučių“ skandale.
Brandžiose demokratijose atvejų, kai abejotinos reputacijos verslininkai apmoka ministrų skrydžius ir atostogas prabangiose šalyse, kuomet einančio pareigas mero žmona dalyvauja ir laimi konkursus, ar Seimo narys turi aiškintis dėl galimai klastotų dokumentų neturėtų pasitaikyti, o pasitaikius – neturėtų kilti jokių diskusijų dėl tokio asmens tolimesnio darbo.
Kalbant apie interesų atstovavimą ar net korupciją, nepaprastai svarbu ne tik apsibrėžti ribas, bet aiškiai apibrėžti griežtą politikų atsakomybę už tokias veikas. Deja, bet šiuo metu valstybėje galiojanti atsakomybė už interesų painiojimą, korupciją nebeatitinka laikmečio ir neatgraso nuo tokio pobūdžio veikų.
Todėl vienas iš svarbiausių uždavinių naujos kadencijos Seimui – iš esmės peržiūrėti politikų ir valstybės tarnautojų elgesį reglamentuojančius teisės aktus – Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, Valstybės politikų etikos kodeksą, Seimo statutą ir koreguoti juos taip, kad galimybių piktnaudžiauti būtų kuo mažiau. Kad politikai ir valdininkai suvoktų – darbas valstybei nėra suderinamas su jų šeimos narių, giminaičių, draugų interesų atstovavimu, o to nesupratę būtų priversti rinktis kitą kelią.
Taip pat yra būtina reformuoti ir viešojo administravimo sritį, nes biurokratija ir procedūros virto nebeįveikiamomis žmogui. Būtina trumpinti asmenų aptarnavimo terminus, stiprinti pagalbos asmeniui, kuriam prireikė pagalbos, mechanizmą taip, kad susidarius sudėtingai situacijai, valstybė taptų pagalbininku sprendžiant asmens klausimą dėl teisingumo atstatymo.
Kalbant apie teisingumą, nepaprastai svarbūs ir būtini yra pokyčiai teismų sistemoje, antstolių ir notarų veiklos reguliavime. Štai, pavyzdžiui, teismuose bylos yra nagrinėjamos nepagrįstai ilgai, o ir pats procesas yra keistokas – labai didelė dalis bylų yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Maža to, pirmos instancijos teismuose padaroma daugybė klaidų, kurios kartais pasiekia net absurdo lygį. Tad nieko keisto, kad žmonės nepasitiki teisingumu, kai jis toks.
Būtina efektyvinti teismų darbą tiek tobulinant procesus, tiek sukuriant kokybinius saugiklius, pavyzdžiui, atsakomybę už procesinius pažeidimus ar klaidas tiek teismuose, tiek ir antstolių ir notariato veiklose. Tam, kad valstybė veiktų, pirmiausia būtina atkurti pasitikėjimą teisingumu. Tik kai žmogus pasitikės teisingumu, jis pasitikės ir valstybe.
Paskutinius ketverius metus šalį apėmusios politinės rietenos, skandalai, apkaltos, nevykusios reformos, pavertusios valstybines įstaigas, institucijas neįgaliomis ir kurčiomis žmonėms, kaip niekada anksčiau sužlugdė žmonių pasitikėjimą valstybe. Taip neturi būti, nes valstybė turi veikti ir tarnauti žmogui.
Julius Sabatauskas yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Seimo pirmininkės pavaduotojas
