Orinta Leiputė, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotoja
Liepos 28 d. prasidėjus audrai, sutriko elektros tiekimas, o po kelių valandų pradėjo prastėti ar visiškai dingo mobilusis ryšys.
Ne vien stichinių nelaimių, bet ir kitokių incidentų atvejais ar susiklosčius ypatingai situacijai, įvykus provokacijai ar prasidėjus karo veiksmams, ryšys yra gyvybiškai svarbus. Kreipiausi į Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas norėdama susidaryti aiškesnį vaizdą, ar šiuo atžvilgiu esame pasirengę visiems scenarijams.
Ministrų ir valdininkų atsakymai šokiravo.
Elektroninių ryšių įstatyme numatyta, kad stichinių nelaimių ar kitų ekstremaliųjų situacijų atveju būtina užtikrinti ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų, priimančių pagalbos skambučius, ir kitų pagalbos institucijų. „Ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekdama pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, Vyriausybė ar Susisiekimo ministerija gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti“, – sakoma įstatyme.
Pacituosiu dar: „Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir kalbinio ryšio paslaugų bei interneto prieigos paslaugų palaikymą, galimybę nepertraukiamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir nepertraukiamą viešųjų perspėjimų perdavimą … tokiais [atvejais] kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad palaikytų paslaugų lygį …“. Girdėjote įstatymo žodį.
Kreipiausi į ministerijas klausdama, ar po audros buvo įvertintas mobiliojo ryšio operatorių ir kitų institucijų pajėgumas vykdyti įstatyme įtvirtintus įpareigojimus. Juk visi suprantame, kad privalome galvoti apie įvairius scenarijus, ne vien stichines nelaimes. Šnekų apie parengtį įvairioms situacijoms būta daug, bet štai užklumpa vidutinio stiprumo audra – ir viskas ima strigti, stoti, griūti, įsivyrauja chaosas: skęstančiųjų gelbėjimas – ir vėl pačių skęstančiųjų reikalas.
Vidaus reikalų ministerija atsakė, esą ji neturi įgaliojimų nustatyti reikalavimų ryšių operatoriams. Tiesa, pasižadėjo kartu su Susisiekimo ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) tęsti „diskusiją su rinkos dalyviais“, kaip užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą.
O Susisiekimo ministerija tik konstatavo, kad nutrūkus elektros tiekimui, sutrinka ir mobilusis ryšys! Taip, tiesa, turėjome progą tuo įsitikinti.
Ministerijos teigimu, tokias problemas turi spręsti jai pavaldi RRT. Ji turi teisę duoti privalomus nurodymus ir nustatyti jų įvykdymo terminą viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams.
Seimui 2024 m. liepos 11 d. priėmus Elektroninių ryšių įstatymo dalies straipsnių ir priedo pakeitimus, RRT inicijavo diskusiją su rinkos dalyviais ir institucijomis, siekdama peržiūrėti ir atnaujinti reglamentavimą, skirtą užtikrinti nepertraukiamą viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą.
Keista, kad tik dabar prasideda tokia diskusija, o ministerijos ir toliau „atsižegnoja“ nuo atsakomybės, sakydamos, kad neturi jokių įgaliojimų ir nieko negali.
Keista ir baugu, kad nuo karo Ukrainoje pradžios atsakingiems pareigūnams nekilo mintis pasirūpinti Lietuvos žmonių saugumu, numatyti galimas silpnąsias vietas, numatyti situacijas, kai dėl elektros sutrikimo, trunkančio keletą valandų ar daugiau, prarandamas mobilusis ryšys, kuris yra gyvybiškai būtinas žmonių veiksmams koordinuoti, pagalbos tarnyboms išsikviesti ir t. t.
Šis valdininkų ir Vyriausybės aplaidumas kelią didelį susirūpinimą. Situaciją privalo nedelsdamas įvertinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – jau kreipiausi į jį ragindama kuo aktyviau įsitraukti ir pagreitinti planuojamas Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijų „diskusijas“.
Tikiuosi konstruktyvesnio ir mažiau šokiruojančio atsakymo. Diskusijos privalo kada nors baigtis sprendimais – nes audros ir nelaimės neprisitaikys prie mūsų nepasirengimo.
