Pastaraisiais metais maisto kainų Lietuvoje augimas sumušė visus rekordus. Kiekvienas tai matėme savo akimis: kai kurių prekių kaina, pavyzdžiui, duonos, augo net 50 proc. ir daugiau. Taigi žmonių perkamoji galia smuko drastiškai – atėjęs su 10 eurų į parduotuvę galėjai nusipirkti vis mažiau ir mažiau.
Didieji komerciniai prekybininkai ir valdžios atstovai Jums sakys, kad maisto kainų kilimas yra neišvengiamas ir žmonėms tiesiog teks su tuo susitaikyti. Tačiau aš su tuo griežtai nesutinku. Kodėl? Todėl, kad maisto kainos nemažėjo net tada, kai Lietuvos ekonomikoje buvo pastebėta kainų stabilizacija, t. y. kai vidutinės paslaugų ir prekių kainos pradėjo mažėti.
Tai įvyko praėjusių metų gale, tačiau net tada maisto kainos išliko žvėriškos. Todėl galima daryti prielaidą, kad prekybininkams yra paprasčiausiai naudinga, jog maisto kainos būtų aukštos.
Nors mes ne kartą kreipėmės į konservatorių ministrus reikalaudami pažaboti šį nepagrįstą kainų kilimą, jokio atsakymo nesulaukėme. Tad šios atsakomybės teks imtis jau kitai valdžiai – štai pristatau Jums kelis sprendimus, kuriuos įgyvendinus būtų galima pažaboti maisto kainų augimą.
1. Sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausioms prekėms
Jau dabar mūsų Vyriausybė galėtų įvesti PVM lengvatą būtiniausioms prekėms. Taigi būtiniausių prekių krepšelio kaina iš karto sumažėtų. Primenu, kad tik trijose Europos Sąjungos (ES) šalyse nėra lengvatinio PVM maistui. Kitaip tariant, kone visos ES šalys rūpinasi, kad būtiniausios prekės būtų pigesnės ir netaptų prabangos prekėmis. Šiuo pavyzdžiu turėtų sekti ir Lietuva.
2. Sekant Kanados pavyzdžiu, pareikalauti prekybininkų sumažinti kainas
Po Kanados parlamentinio Kaimo reikalų komiteto išsamaus parlamentinio tyrimo ir pateiktų vyriausybei 13 rekomendacijų jų premjeras pasakė prekybos tinklų atstovams: jeigu nepateiksite kainų mažinimo plano, mes jums didinsime mokesčius. Paprasta, aišku ir veiksminga. Tą galime padaryti ir Lietuvoje: galime prekybininkams pagrasinti didesniais mokesčiais.
3. Lietuvoje sukurti Maisto tarybą, kuri padėtų sustiprinti tiekimo grandines ir sumažinti kainas
Štai JAV, Prancūzijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje stebime pavyzdžius, kaip Maisto tarybos prisideda prie skaidrumo maisto rinkoje stiprinimo. Maisto tarybose dalyvauja akademikai, ūkininkai, perdirbėjai, mažmenininkai – visos interesų grupės, kurių sprendimai gali nulemti sveiko ir kokybiško maisto prieinamumą gyventojams.
4. Pažaboti „nematomą“ maisto prekių brangimą
Ar pastebėjote, kad vis didesnė dalis prekių darosi mažesnės, nors prekės kaina išlieka ta pati. Tai ekonomistai vadina „nematomu“ maisto kainų brangimu. Taip gamintojai apsidraudžia nuo gaminimo kaštų augimo – jie už tą pačią kainą pardavinėja mažesnę prekę. Jau dabar Teisingumo ministerija galėtų įpareigoti gamintojus žymėti prekes, kurios staiga sumažėjo, nors kaina liko ta pati.
5. Valstybės institucijos turėtų užtikrinti teisingą konkurenciją tarp gamintojų – tai leistų vartotojui gauti prekę pigiau
Vyriausybė ir jos institucijos privalo tinkamai prižiūrėti, kad būtų užtikrinta teisinga konkurencija ir vartotojų interesų apsauga. Pavyzdžiui, jeigu iš lentynų ir iš rinkos stumiami smulkesni tiekėjai, tai neteisinga. Jeigu tiekėjai moka prekybos tinklams „lentynos mokestį“, ir dėl to didina kainas pirkėjams – tai neteisinga. Visa tai mūsų institucijos turi prižiūrėti kur kas griežčiau ir valstybė įrankių tam turi – tereikia veikti.
Rasa Budbergytė yra Seimo LSDP frakcijos seniūnė, LSDP pirmininkės pavaduotoja
