Viena ranka duoda, kita atima. Tokia situacija susiklostė su restoranais Lietuvoje. Labai džaugsmingai ir iškilmingai pranešę, kad 34 restoranai įtraukti į „Michelin“ gidus, valdantieji, padidindami PVM, paskatino restoranus užsidaryti. Įdomu, kaip atsipirks investicijos į gastro turizmą, kai vienas po kito užsidaro restoranai? Užsidaro tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Alytuje ir kituose miestuose. Ir kam reikėjo investuoti į „Michelin“ gidą, jeigu restoranai pasmerkti žlugti?
Net 21 iš 27 Europos Sąjungos šalių maitinimo paslaugoms ir maistui nuolat taiko sumažintą pridėtinės vertės mokestį (PVM). PVM vidurkis Europoje yra 12,3 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse jis siekia 21 proc. Beveik du kartus didesnis. Matyt, Lietuvos gyventojai nusipelnė tik brangaus maisto.
Visi puikiai žino, kad maitinimo verslas yra vienas sudėtingiausių. Jeigu žmogus yra priverstas taupyti – tai pirmiausia atsisako pramogų. COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje, galiausiai itin pakylusios palūkanos – visą tai tiesiogiai ir netiesiogiai veikė ir maitinimo sektorių. Nepamirškime apie brangstančią elektrą, kylusias nuomos kainas, didėjantį minimalų atlyginimą, o ir patys maisto produktai nepigo – visa tai ypač skaudžiai paveikė svetingumo industriją.
Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta krenta visus šių metų mėnesius. Rugpjūtį ji sumažėjo 5,1 proc., o per metus susitraukė 7,3 proc. Užsidarantys restoranai – tai smulkaus verslo žlugdymas. Juk šioje srityje didžiąja dalimi dirba jauni žmonės. Tad, jeigu restoranams nepadedama iš karto nukenčia net dvi ekonomikos kryptys: smulkusis verslas ir jaunimo įdarbinimas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2019 m. maitinimo paslaugų sektoriuje dirbo 35 954 žmonių, nepaisant pandemijos, o 2022 m. ir augančių energetikos kaštų, infliacijos padarinių ir karo Ukrainoje pasekmių, šis sektorius ir toliau augo bei kūrė naujas darbo vietas. 2023 m. jame buvo sukurtos net 39 211 darbo vietos. O 20 didžiausių maitinimo įstaigų 2022 m. sumokėjo daugiau nei 23 mln. eurų mokesčių.
Pažiūrėkime dar į kitus skaičius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vien nuo 2021 m. vasario mėnesio maistas mūsų šalyje pabrango 48,8 proc. Ekonomistų teigimu, maisto produktai sudaro 20 proc. visų lietuvių išlaidų. Tad kaip šitaip pakilus maisto produktų kainoms (jau nekalbant apie kitas sąnaudas) galima tikėtis, kad restoranai išgyvens ir išsaugos darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems. Įdomu, ar valdantieji bent bandė paskaičiuoti, kiek bus gauta pajamų iš padidinto PVM ir kiek bus išleista pašalpoms. Galų gale, kiek valstybė neteks. Nes uždaryti restoranai ar kavinės – mokesčių nemoka.
Nesuprantama, kodėl mėginama žlugdyti visą sektorių ir ypač smulkiuosius verslininkus, kurie prisideda prie biudžeto? Ar tai kažkokios ambicijos, ar nepaaiškinamas užsispyrimas? Kam yra geriau nuo to, kai įmonės užsidaro? Ar padėjus restoranus tarp kūjo ir priekalo geriau matosi, kurie bus sutraiškyti?
Ne kartą kartojau, kad lengvatinis PVM maisto produktams, ypač vietinės kilmės bei restoranams, būtų žymiai naudingesnis nei tos grandinės, kuriomis kaustomas verslas. Juk pritaikius lengvatinį PVM ir žemdirbiai, kurie gamina produkciją, ir maitinimo sektorius turėtų daugiau galimybių konkurencingumui ir tiesiog išgyvenimui. Bet kai nueinanti konservatorių ir liberalų valdžia laikosi tvirtai įsikibę tik mokesčių eilučių, tai verslui lieka vienintelė išeitis – bankrotai.
