Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos narys
Vasara – atostogos, chill‘as ir… papildomi kišenpinigiai ar santaupos automobiliui! Daugelis jaunų žmonių šiltuoju sezonu traukia į pajūrį. Ne tik dėl pinigų, bet ir dėl patirties, naujų nuotykių bei pažinčių. Bet čia ne alų „Rąžėj“ gerti – ne visada būna taip faina, kaip atrodo. Dažnai susiduriame su darbdaviais, kuriems mūsų teisės dzin, su darbo tvarkų pažeidimais ir net bandymais mus rimtai išnaudoti.
Nepatikėsite, bet siūlo dirbti už mažiau nei minimumą, o apie saugias darbo sąlygas net negirdėję. Žiauru, ar ne? Bet svarbu žinoti, kad visi darbuotojai, nesvarbu kokio amžiaus, turi vienodas teises. Tinkamas atlyginimas, saugios sąlygos, darbo laikas, pertraukos, atostogos ir kitos garantijos – įstatymas įpareigoja tai aptarti ir paguldyti sutartyje. Darbdaviai privalo to laikytis, o mes turime žinoti savo teises ir nebijoti jų ginti. Problema ta, kad bijome prarasti darbą, jeigu pradėsime kažką aiškintis. Suprantama – juk darbdaviai kartais mėgsta pasinaudoti tuo, kad esame jauni ir galvojame, kad nieko tuo nepasieksime.
Porą situacijų straipsniui nepakenks:
1) jaunus žmones be patirties sezoninio darbo darbdaviai imasi „tikrinti“. Kaip tai daroma? Tiesiog ateini ir savaitę dirbi, kaip ir visi kiti. O kas čia blogai, paklausite? Tas jaunas žmogus dirba nepasirašęs jokios sutarties ir už tuos „patikrinimus“ jis negaus jokio atlygio, o galiausiai tiesiog pasakys „adios amigos“. Kitaip tariant, pasinaudos ir išmes kaip skudurą. O darbo tai reikės, ar ne? 2) klasikų klasika – mokesčių apeidinėjimas. Už darbą pasiūlo, pavyzdžiui, 1800 eurų, o į sutartį įsirašote 1000 eurų ir dėl likusių susitariate „juodais”, na, arba priedais. Darbdaviui čia kaip saldainį iš vaiko atimti, nes tos neoficialios dalies taip ir neišmokės arba galiausiai ras motyvą atleisti vidury sezono ir liks tik ta minimalkė sutartyje. Na ir dėl ko tuomet kreiptis, kai patys su tuo sutikome?
Mažas darbo užmokestis yra tik ledkalnio viršūnė. Gyvename pasaulyje, kuriame daugeliui jaunuolių sutaupyti ir įsigyti būstą yra nepasiekiamas svajonės tikslas. Be to, nuolatinis finansinis nestabilumas gali turėti (ir turi) psichologinių pasekmių.
Ką kiekvienas galime padaryti? Būkime informuoti, žinokime savo teises ir esant reikalui, pastovėkime už save. Susiduriate su spaudimu, žinote, kur pažeidinėjamos jaunuolių darbo teisės? Kreipkitės į darbo inspekciją. Ir čia ne apie ožinimą eina kalba, o apie solidarumą – pagalbą vienas kitam, nes nieko nesakydami, mes tik palaikome tokios vergijos egzistavimą. Bet ką tikrai dar kartą svarbu paminėti, tai kad neturėdami darbo sutarties, neturite ir darbo. O pasirašydami ją, su darbdaviu aptarkite visas joje nurodytas sąlygas, turėkite sutarties kopiją. Gerbkite save ir neparduokite „už juodus“: darbo laikas neturi viršyti normos, nepamirškite pertraukėlių, skaičiuokite išdirbtas valandas, prašykite algalapio, dirbkite tai, dėl kokių darbo užduočių susitarėte.
Jaunuoli, nesileisk mulkinamas!
