Kas bendro tarp TS-LKD ir Rusijos? Turbūt daug panašumų nėra, ir vis dėlto…
Dvigalvis erelis Rusijos herbe, žvelgiantis tuo pačiu metu į Vakarus bei Aziją, savotiškai simbolizuoja pragaištingą šios didelės šalies įstrigimą (blaškymąsi?) tarp dviejų nesuderinamų polių. Iš to ir kyla šalį per šimtmečius lydintis atsilikimas, nestabilumas ir nuolatinis aižėjimas, skleidžiantys aplink save pražūtingą destrukciją.
TS-LKD partija taip pat bando apjungti dvi priešingose politinio spektro pusėse esančias ideologijas, šiuo metu dominuojantį I. Šimonytės ir G. Landsbergio liberalizmą ir ant partijos atsarginių suolelio esančius konservatyvius krikdemus (L. Kasčiūnas ir ko).
Ar toks prieštaringas politinis darinys gali vykdyti ryžtingą ir kryptingą politiką, kelti bei įgyvendinti politines idėjas? Šie beveik ketveri metai valdžioje ir juos vainikavę prezidento rinkimai pateikia gana aiškų atsakymą, kurį nuodugniai apsvarstys prie TS-LKD vaikų stalo posėdžiaujantys konservatyvūs krikdemai.
Būtent L. Kasčiūnas yra bene vienintelis ne tik aktyvus, bet ir rezultatyvus pozicijoje besidarbuojantis politikas, kuris puikiai susitvarkė su migrantų krize, sėkmingai dirbo NSG komitete ir nepaisant to, kad į aikštelę išbėgo ketvirtojo kėlinio pabaigoje, visai neblogai darbuojasi KA ministerijoje. Esu tikras, kad šie darbai neliko nepastebėti ir visuomenės akyse.
Kaip ir neliko nepastebėti ir liberaliojo TS-LKD flango darbai:
- Kovido metu įvesti apribojimai. Vien ko vertas buvo draudimas įžengti į kito rajono savivaldybę; ar kas nors įvertino jo poveikį sergamumui, ar to padaryti neįmanoma, nes dar nėra sugalvoti tokie maži skaičiai?
- Padrika ir egoistinė G. Landsbergio užsienio politika, kuri labiau priminė kamikadzės operaciją keleivių pilnu lėktuvu, pačiam pilotui valdant orlaivį nuotoliniu būdu iš saugaus atstumo.
- Visiškai betikslis, brangus ir nepaprastai chaotiškas elektros rinkos liberalizavimas, kurio vieninteliai rezultatai – tai pabrangusi elektra ir visiškai nuo bet kokios atsakomybės nusirovęs Ignitis.
- Taip ir neįvykusi mokesčių reforma.
- Griūvanti švietimo sistema.
- Visiškai sugadinti TS-LKD santykiai su nuosaikiai konservatyviu prezidentu.
- Neįgyvendinta nei viena liberali idėja. Net absurdiški alkoholio draudimai liko nepajudinami, jau nekalbant apie homoseksualių žmonių teises ir kitus prieš rinkimus garsiai skambėjusius liberalius užmojus.
Taigi akivaizdu, kad joks politinės valios reikalaujantis veikimas yra neįmanomas, partija ir visa koalicija veikia kaip koks politinis kooperatyvas (kaip Putino Озеро laukiniais 90-aisiais). Viskas, ko galima tikėtis taip veikiant, tai keturiems metams išsidalinti sočius postus, juose maitintis ir vykdyti kažkokias, politinės krypties neturinčias, technokratines operacijas bei administracines funkcijas.
Liūdniausiai atrodo į šį politinį kooperatyvą įsijungę liberalai ir Laisvės partija. Ne, rimtai, ko jie tikėjosi? Šita mėšlungiškai trūkčiojanti ir į nei vieną pusę nejudanti juodoji skylė tiesiog susiurbė visas politines idėjas, pavertė jas niekuo, o dabar niekuo pavers ir pačias idėjas atnešusias partijas. Ką pavyzdžiui iš savo programos įgyvendino Laisvės partija, ar rinkėjai antrąkart balsuos už žmones, kurie ketverius metus šoko pagal I. Šimonytės ir G. Landsbergio dūdelę dėl šiltų, tačiau antraeilių postų ir dėl to neįgyvendino nei vieno savo programos punkto ar idėjos (neminint pamišėliško gatvių siaurinimo).
Liberalų sąjūdis po Masiulio fallout‘o, tapo pilkesniu už visus penkiasdešimt pilkų atspalvių, tad gal jie ir gali tikėtis (jei dar išvis kažko tikisi), kad jų rinkėjams ketverius metus trunkantis kažkokios srities administravimas yra neblogas pasiekimas.
Vis dėlto, šie rinkimai ir ypač antras jų turas parodė, kad nei laisviečių, nei liberalų rinkėjai nėra sužavėti. Aktyvumui antrajame ture nesiekiant 50 %, I. Šimonytei pavyko surinkti apgailėtinus 24% balsų. Pralošta net sostinėje ir Neringoje. Akivaizdu, kad Premjerę ir UR ministrą po šitų trejų su puse metų valdžioje persekioja fenomenalus toksiškumas. Tokioje situacijoje turbūt absoliučiai bet kuris TS-LKD atstovas būtų surinkęs daugiau balsų ir pralošęs bent šiek tiek garbingiau.
Spėju, kad laisviečiai ir liberalai, dabar labai gerai įvertins ne tik rinkimų rezultatus, bet ir perspektyvas tęsti bendrą darbą su premjere. Nors tas darbas tebūtų dar kelis mėnesius trunkantis betikslis dreifavimas vandenį leidžiančiu ir lėtai grimztančiu laivu.
