Jau praėjo mėnuo nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Mėnuo įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo V. Putino rašistams, „Z“ svastika paženklintais tankais ir šarvuočiais įsiveržusiems į rytines ir pietines jos teritorijas. Mėnuo didvyriško Černigovo, Sumų, Charkovo, Mariupolio gynimo, mėnuo gausybės rašistų įvykdytų karo nusikaltimų prieš Ukrainą ir prieš jos civilius gyventojus.
V. Putino „blitzkrieg“ planas žlugo jau pirmosiomis šio karo dienomis. V. Zelenskis nepaliko Kyjivo, Ukrainos armija nuo pat pirmųjų minučių pademonstravo savo ryžtą ir kovinę dvasią, kuri palaužė ir demoralizavo rusų karinius dalinius. Milžiniškas Ukrainos visuomenės susitelkimas pademonstravo pasauliui, kad Ukraina šį karą laiko tikru Tėvynės karu prieš okupantą. Čia nebereikia jau nieko pasauliui įrodinėti apie neva nesusiformavusią Ukrainos tautą. Atsakymą pasaulis mato. Pasaulis mato ir tai, kad Ukraina jau palaužė Putino rašistus, nors Putinas agresijos užbaigti dar nesirengia.
Kovo 24 d. paženklino du išskirtiniai įvykiai. Pirmasis įvykis lyg pavasario kregždė nugriaudėjo Ukrainos pietuose. Laikinai rusų kariuomenės okupuotame Berdiansko uoste Ukrainos karinės pajėgos susprogdino Rusijos Juodosios jūros laivyno pasididžiavimą didįjį jūrų desantinį laivą „Orsk“.
Jei bandytume skaityti laiko ženklus, tai lengvai nubrėžtume paralelę tarp šio fakto ir carinės Rusijos kreiserio „Variag“. Šis kreiseris buvo to meto Rusijos pasididžiavimas, bet jis paskendo Rusijos-Japonijos 1905 metų kare, tapdamas carinės Rusijos pralaimėjimo ženklu. Desantinio laivo „Orsk“ susprogdinimas irgi ženklina putinistinės Rusijos pralaimėjimo pradžią šiame jos kare prieš Ukrainą.
Antrasis kovo 24 dienos įvykis – tą pačią dieną įvykę trys aukščiausio lygio susitikimai Briuselyje: NATO viršūnių, G-7 ir Europos Vadovų Tarybos posėdžiai. Visuose trijuose dalyvavo JAV prezidentas J. Baidenas. Ir visuose trijuose pasitarimuose dalyvavo Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Taigi, pirmas toks pasaulinio mąsto sąjungininkų pasitarimas Briuselyje tebesitęsiančio karo Ukrainoje akivaizdoje.
Tai ženklina visai naują realybę – Ukraina demonstruoja savo veiklos efektyvumą, o prieš agresorę Rusiją vienijasi galingos demokratinių valstybių pajėgos. Tai ženklina ir daug efektyvesnę sąjungininkų paramą Ukrainai, nei buvo iki šiol. Dabar Ukrainos karas prieš Rusijos agresiją įgauna ir naujos pasaulio architektūros kūrimo bruožus.
- Po šio pasitarimo jau tapo aiškios bendros sąjungininkų atsako prieš Rusijos agresiją kryptys. Kaip ir Antrojo pasaulinio karo laikais, dabar Ukrainai nutarta greitai ir skubiai teikti tiek priešraketinius ginklus bei lėktuvus, reikalingus oro erdvei virš jos kontroliuoti, tiek ir ginklus priešo tankų puolimams atremti.
- Sutarta efektyviai ir koordinuotai didinti finansinių ir technologinių sankcijų prieš Rusiją apimtis bei kuo skubiai taikyti Rusijai embargą jos naftai, dujoms, akmens angliai ir metalams.
- Priimtas sprendimas jau dabar pradėti kaupti finansinius išteklius ir suformuoti fondą Ukrainos atstatymui karui pasibaigus.
- Sustiprinti bendras diplomatines pastangas paveikti Kiniją, Indiją, Braziliją, Izraelį ir kitas valstybes, kad šios taip pat efektyviai prisidėtų prie sankcijų ir spaudimo Rusijai kuo skubiau nutraukti karinius veiksmus bei pasitraukti iš Ukrainos teritorijos.
- Kuo skubiau padidinti humanitarinės pagalbos Ukrainai apimtis, teikiant visą reikalingą pagalbą humanitarinėje katastrofoje atsidūrusių Ukrainos miestų žmonėms bei pabėgėliams.
- Sustiprinti Rusijos karinio potencialo stebėseną, kad būtų laiku pasiruošta atremti galimus jos veiksmus ruošiantis jai panaudoti cheminį, biologinį ar net ir branduolinį ginklą.
- Sustiprinti rytinės ES šalių narių sienos karinius pajėgumus, čia papildomai dislokuojant naujus NATO dalinius.
- Pradėti procesą suteikti Ukrainai šalies kandidatės stojimui į ES statusą.
- Siūlyti išmesti Rusiją iš G20 šalių tarpo, o jei tai nepavyktų, tuomet dėti pastangas, kad Ukraina būtų priimta į šių šalių tarpą.
- Pasinaudojant kibernetinėmis priemonėmis, stengtis blokuoti Rusijos karinio pramoninio komplekso darbą.
- Derinami bendri planai, kaip skubiau ES mastu atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos dujų ir naftos tiekimo.
- Skubiai didinti ir pačios ES gynybinius pajėgumus, kurie efektyviau prisidėtų ir prie NATO pajėgų.
Dabar reikia tik vieno – greito ir efektyvaus numatytų priemonių įgyvendinimo. Bet reikia ir efektyvių humanitarinių koridorių su neskraidymo zonomis virš jų. Reikia ir aktyvaus informacinio karo prieš Putino propagandą, kuri laiko savo gniaužtuose didelę dalį Rusijos visuomenės. Juk ji išugdė dalyje Rusijos visuomenės taip vadinamą kolektyvinį putinizmą.
Šiandien visi raginami prisijungti prie iniciatyvos „Call Russia“ (Skambink Rusijai). Mums būtina stengtis rasti bendravimo kelius su Rusijos pilietinės visuomenės aktyvistais, kurie griežčiausios cenzūros ir drakoniškų bausmių akivaizdoje tęsia Rusijoje akcijas prieš karą. Jie yra mano herojai. Jiems reikalinga mūsų parama. Turime dėti pastangas įveikti kolektyvinį putinizmą Rusijoje, bet taip pat turime dėti pastangas išvengti rusofobijos pas save namuose.
Bendrų veiksmų prieš Rusijos agresiją planai aiškėja. Bet akivaizdu ir tai, kad šis karas prieš Ukrainą jau dabar turi ir globalias pasekmes. Pasaulį dar kausto COVID-19 pandemija, pasaulis tik pradėjo po truputį atsigauti iš pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio, bet karas Ukrainoje ir sankcijos bei embargas Rusijai neabejotinai vėl gilina pasaulinę krizę. Auga naftos, dujų, grūdų bei maisto kainos, sutriko apsirūpinimo maistu grandinės. Ukraina buvo pirmajame šalių, eksportuojančių grūdus ir kitus maisto produktus penketuke.
Tačiau šis pavasaris Ukrainos žemdirbiams pilnas iššūkių ir karo sukeltų sunkumų. Štai kodėl Lietuva ir kitos ES šalys turi ypač sutelkti dėmesį į efektyvią pagalbą žemdirbiams, nes mūsų pareiga padėti ir kovojančiai Ukrainai apsirūpinti maistu. Svarbu, kad apie tai kalbėjo ir G7 šalių lyderiai ir Europos Vadovų Taryba. Apie tai kalba ir Jungtinės Tautos, kurios vėl prieš kelias dienas paragino Rusiją skubiai nutraukti agresiją prieš Ukrainą.
Ukraina jau pasiekė moralinę pergalę. Viešoji pasaulio nuomonė yra jos pusėje. Akivaizdus Rusijos izoliavimas tarptautiniu mastu nuteikia taip pat optimistiškai. Net tokios šalys kaip Kinija ar Iranas nerodo entuziazmo ją remti. Ima ryškėti ir naujos tarptautinės architektūros požymiai, kai bus imamasi svarstyti ir Jungtinių Tautų (JT) efektyvumo klausimą.
Dabar Rusija išvengia Jungtinių Tautų poveikio vien dėl to, kad ji turi veto teisę JT Saugumo Taryboje. Bet šis Rusijos agresijos aktas verčia ieškoti sprendimų. Kažkada Vinstonas Čerčilis yra pasakęs: „Never let a good crisis go to waste“. Taip, būtent šiandien yra tokia krizė, kuri neleidžia švaistyti laiko ir verčia skubiai pasinaudoti naujomis galimybėmis.
Kolektyvinis atsakas Rusijos agresijai ir kolektyvinės pastangos įveikti krizę bei formuoti naują tarptautinę architektūrą yra tiesiog akivaizdus mūsų šių dienų gyvybinis reikalas. Būtent tai ir gali lemti šie nauji laiko ženklai.
