Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas yra įsitikinęs, kad Lietuvoje daug kas keistųsi gera linkme, jei pagaliau suvoktume, kaip svarbu suteikti piliečiams kokybišką švietimą ar sveikatos apsaugą bei nustotume tyčiotis iš mokytojų, medikų ar socialinių darbuotojų mokėdami žemus atlyginimus.
Pasak politiko, socialdemokratai aiškiai regi visuomenės problemas, pripažįsta klaidas ir išsiskyrę su buvusiais bendražygiais suka nauja kryptimi.
– Socialdemokratai kurį laiką negyveno itin ramiai: po apsisprendimo pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, keletas partijos narių paliko partiją ir toliau liko valdžioje. Nuo šių sprendimų jau praėjo šiek tiek laiko: kokie jausmai apima ir kaip vertinate susiklosčiusius įvykius?
– Išeidami mūsų bičiuliai labai aiškiai deklaravo, kad jie išeina su galimybe grįžti ateityje ir nekuria jokių kitų politinių darinių. Bet matant, kaip viskas vyksta iš tiesų, apima nusivylimas. Jis kyla iš to, kad dabartinė situacija rodo, jog jie arba melavo, arba gudravo, arba persigalvojo, nes pareiškė, kad nori kurti politinę organizaciją, nelabai sėkmingai klibino mūsų partijos struktūrą ir siekė kuo didesnių nemalonumų mums: bandant pervilioti žmones jiems buvo žadami politinio pasitikėjimo postai, apmokami iš valstybės biudžeto. Aš tų veiksmų nevadinu žalingais, jų reikšmė labai nedidelė, bet mano nusivylimas kyla iš to, kad tikėjau, jog buvę kolegos elgiasi nuoširdžiai, kad mūsų keliai išsiskyrė dėl vertybių, bet iš tiesų pasirodė, kad jie norėjo įtakos sąrašų formavimui, perspektyvos savo politinei karjerai.
– Ar galėtumėte įvertinti Lietuvos socialdemokratų partijos padėtį visoje politinėje sistemoje: kur partija yra ir kur link eina?
– Mes ir konservatoriai ilgus metus buvome du pagrindiniai pasirinkimo variantai, kai buvo sprendžiama, už ką balsuoti. Tik atskirais atvejais iššokdavo koks nors naujadaras. Šiandien mes esame trečioje vietoje, taigi šiandien pasirinkimą žmonės mato tarp konservatorių, valstiečių žaliųjų ir mūsų. Konservatoriai viršun kopia, nes politinėje dešinėje nelieka konkurencijos, o mums tenka stumdytis su valstiečiais žaliaisiais, nes jie perėmė daug mūsų retorikos ir pažadų, kurių ne visus įgyvendinome anksčiau. Pamatysime, kaip jiems seksis, bet per metus labai daug žmonių nusisuko nuo valstiečių žaliųjų. Jų reitingas krito per pusę. Didesnė problema, kad daug žmonių yra neapsisprendę, už ką norėtų balsuoti, nusivylę viskuo ir visais. Mūsų užduotis – atgauti visuomenės pasitikėjimą.
– Kaip keičiasi Lietuvos socialdemokratų partijos kryptis lyginant su tuo, kas buvo prieš 2016 Seimo rinkimus?
– Apie 60 Lietuvos visuomenės mano, kad jiems reikia kairiosios politikos, tai, akivaizdu, kad potencialas kairiajai politinei jėgai yra milžiniškas. Dėl šios priežasties aš neabejoju geromis ir sėkmingomis mūsų perspektyvomis ilguoju laikotarpiu, nes tikrų kairiųjų jėgų Lietuvoje, išskyrus besikeičiančią Lietuvos socialdemokratų partiją, nėra. Valstiečiai žalieji yra gražus chameleonas: šneka viena, bet realiai daro kitus dalykus. Kitos politinės organizacijos, kurios pretendavo į kairumą, apskritai yra nykstančios, tarsi dviejų kadencijų projektai. Todėl socialdemokratų perspektyvos tikrai yra labai geros, esminis dalykas nesnausti, nes šiuo metu atsiveria niša kairėje politinio spektro pusėje, kuri arba leis mums užsitarnauti didesnį visuomenės pasitikėjimą, arba paliksime erdvę kokiam naujam dariniui. Pastaroji perspektyva nebūtų gera nei Lietuvai, nei mums.
– Jūsų požiūriu, kokių sprendimų labiausiai reikia visuomenei šiuo metu? Kokius sprendimus ir kuriais klausimais socialdemokratai gali pasiūlyti?
– Pagrindinės aktualijos yra darbo užmokestis ir kainos. Kainų kilimas buvo stebimas nuo pat euro įvedimo: nors tai nesusiję priežastiniais ryšiais, bet sutapo laiko požiūriu. Nuolatinis kainų kilimas ir nepakankamas atlyginimų vijimasis kelia įtampą visuomenėje, žmonės jaučiasi neužtikrinti ir klausia savęs: ar aš įpirksiu, ar aš sugebėsiu aprūpinti savo vaikus? Daliai dirbančiųjų atlyginimai nekyla dešimt metų. Valdančioji mažuma bazinį atlyginimą kitiems metams padidino tik kosmetiškai. Tai aktualu apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų: mokytojams, kultūros darbuotojams, tarnautojams, socialiniams darbuotojams.
[blockquote author=”Gintautas Paluckas” sc_id=”sc166480219654″]Nuolatinis kainų kilimas ir nepakankamas atlyginimų vijimasis kelia įtampą visuomenėje, žmonės jaučiasi neužtikrinti ir klausia savęs: ar aš įpirksiu, ar aš sugebėsiu aprūpinti savo vaikus? Daliai dirbančiųjų atlyginimai nekyla dešimt metų[/blockquote]
Kita didelė problema – viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas. Nors skamba kaip burtažodžiai, bet tai apima ikimokyklinį, bendrąjį ugdymą, aukštąjį mokslą, sveikatos priežiūrą. Šių sektorių veikimas lemia, ar asmuo bus sėkmingas darbo rinkoje, ar galės adaptuotis prie besikeičiančių aplinkybių, uždirbti atlyginimą, kuris leistų aprūpinti šeimą. Labai daug dalykų priklauso nuo išsilavinimo. Pavojaus varpai Lietuvoje skamba jau dešimtmetį, bet, deja, reformos neranda kelio į Seimą.
Panašiai yra su sveikatos priežiūros sistema: nuo pat nepriklausomybės atgavimo šiame sektoriuje vyksta reformos, bet iš tiesų niekas nevyksta. Apie tai šneka ir gaivališkai kilęs Lietuvos medikų sąjūdis, pareikalavęs užtikrinti normalias darbo sąlygas, krūvius ir nustatyti didesnį darbo užmokestį medikams bei slaugytojams.
Socialdemokratai mano, kad sėkmingos visuomenės garantas yra stiprus viešasis sektorius ir kokybiškos paslaugos visiems žmonėms nepaisant šeimos pajamų ar kitų aplinkybių. Visi žmonės turi gauti tinkamą išsilavinimą ir tinkamą sveikatos priežiūrą. Dabar Lietuvoje jau galime kalbėti apie galimybių nelygybę: geresnę sveikatos priežiūrą ir kokybiškesnį išsilavinimą dažnai gauna turtingesni žmonės. O jeigu asmuo neturi išsilavinimo, nepasižymi gera sveikata, jis iškrenta iš sėkmingos visuomenės ribų.
– Dėl to, kad Lietuvoje užmiršome investuoti į viešąjį sektorių, problemų patiria ir verslas: pavyzdžiui, neranda kvalifikuotų darbuotojų ir tai tiesiogiai susiję su švietimu.
– Priklausomybė yra tiesioginė. Kai verslas sako, kad jie neturi tinkamų ir gerai paruoštų darbuotojų, tai reiškia, kad klaidos padarytos švietimo sistemoje. Tas pats yra ir kitose srityse. Pavyzdžiui, silpnos sveikatos vaikai negali tinkamai mokytis, todėl ateityje negebės prisitaikyti darbo rinkoje. Nuo žmonių sveikatos rodiklių, gyvenimo trukmės priklauso mūsų ekonomikos augimas. Kuo trumpiau žmonės gyvena, tuo ekonomikoje mažiau vartotojų ar darbuotojų. Gyvenimo trukmės rodiliai apskritai yra vienas iš esminių bet kurios šalies išsivystymo požymių. Nes kam egzistuoja valstybė? Tam, kad užtikrintų orų, ilgaamžį žmonių gyvenimą. Jei tie rodikliai pas mus nesikeičia į gera, o kitur keičiasi, vadinasi, darome ne viską gerai.
