Penktadienį (2020.02.14) EP nario J. Oleko biure Vilniuje vyko LSDP vidaus reikalų komiteto posėdis. Tema savivalda, regionų plėtojimas, socialinės – ekonominės plėtros planavimas.
Mums visiems prieš akis kelrodžiai: JT tvarios plėtros tikslai (Sustainable Development Goals), ES žalioji politika (The European Green Deal) ir ES žmogaus teisių socialinis ramstis. Ar Lietuva ir jos regionai bei savivaldybės pasiruošusios priimti ES žaliosios politikos iššūkius?
Dėl to kyla nemažai klausimų. Pvz., jau turime Lietuvos nacionalinės pažangos programos (LNPP) projektą, kuriame siekiai ir tikslai atliepia ES siekius ir tikslus, bet siūlomi veiksmai ir priemonės bei pažangos vertinimo indikatoriai (rodikliai) kelia pagrįstų abejonių. Tų abejonių padaugėja, kai LNPP palygini su sektoriniais planais, pvz., nacionaliniu energetikos ir klimato sektoriaus (NEKS) planu – prieštaravimai tarp LNPP projekto ir NEKS plano akivaizdūs. Seimą jau pasiekė ir Lietuvos teritorijos Bendrojo plano koncepcija (pateikti du jos variantai apsisprendimui). Paminėti planai ir programos stipriai nulems Lietuvos ateitį, todėl socialdemokratai jiems skiria tikrai didelį dėmesį.
ES lėšos dabar sudaro virš 75% visų viešųjų investicijų.
Ypač svarbus yra Lietuvos regioninių netolygumų mažinimas ir provincijos atskirties įveikimas. Regionų ir savivaldybių gebėjimas tinkamai panaudoti ES lėšas tampa vis aktualesnis. Beje, ES lėšos dabar sudaro virš 75% visų viešųjų investicijų. Todėl efektyvus jų panaudojimas darosi vis svarbesnis. Juo labiau, kad ateinančiu 2021 – 2027 m. laikotarpiu ES dotacijos Lietuvai esmingai (net ~ 2 mlrd. €) sumažėja. Tiesa, atsiranda kitos galimybės. Viena iš jų – EIB steigiamas Žaliųjų investicijų fondas, kuriame ateinančiam 10 metų laikotarpiui bus akumuliuota virš 1000 mlrd. € lėšų. Bet regionai ir savivaldybės turės būti pajėgūs aplikuoti į šio fondo lėšas. Štai dėl ko reikia stiprinti regionų plėtros institucijas bei savivaldybių gebėjimus, o taip pat savivaldybių finansines galias ir jų finansinį savarankiškumą. Akivaizdu, kad savivaldybių skolinimosi galimybės yra per menkos ir per stipriai suvaržytos.
Regioninis plėtojimo planavimas įgauna dar didesnę negu iki šiol svarbą. Todėl socialdemokratai atidžiai nagrinėja parengtą ir Seimui pateiktą naujajį Lietuvos regioninės plėtros įstatymo projektą. Kalbant apie regioninę plėtrą, būtina atkreipti didesnį dėmesį į ES Sanglaudos politikos elementus – reikia akcentuoti regioninių netolygumų įveikimo aktualumą ir savivaldybių, vietinių bei bendruomenių investicijų svarbą. Deja, dabartinė Lietuvos valdžia, būdama bendrame ES katile, mėgina išvirti savo atskirą sriubą. Tačiau šitai padaryti bus sudėtinga.
Sugrįžtant prie regionės politikos ir apskričių – atrodo, kad vertėtų svarstyti regioninės savivaldos klausimą: renkamas apskričių tarybas ir jų savarankiškus biudžetus. Bet tam reikėtų keisti Konstituciją.
Šiuo metu vis tik aktualesnis darosi savivaldos galių didinimas dabartinėse savivaldybėse. Finansinis savarankiškumas yra kertinis dalykas. Reikalingi savivaldybių mokesčiai: tokiu galėtų būti visuotinis nekilnojamo turto (įskaitant žemę) mokestis. Taip pat didesnę dalį dabartinių savivaldybėms deleguotų funkcijų, atitinkamai ir tam skiriamų lėšų dalį, reikėtų paversti savarankiškomis savivaldybių funkcijomis.
Gan intensyviai diskutuota dėl savivaldos seniūnijų lygmenyje. Visi sutarėm, kad vien tik seniūnų tiesioginis rinkimas nieko iš emės neišspręstų. Be to, kyla pagrįstos abejonės ar tai neprieštarautų Konstitucijai. Gal būt efektyvu būtų savivaldos šiame lygmenyje įteisinimas: renkama seniūnijos taryba, tiesiogiai renkamas seniūnas ir savarankiškas seniūnijos biudžetas. Tam įteisinti irgi reiktų keisti Konstituciją. Todėl sutarta toliau šios temos iki rinkimų nebeplėtoti, juo labiau, kad savivaldos teisė šiame seniūnijų (angl. būtų locality) lygmenyje nėra dažna ES. Sėkmės atvejas yra tik gminos Lenkijoje. Tuo tarpu estai ir latviai savivaldos šiame lygyje jau atsisako. Nedaug kur ji yra ir kitur Europoje.
Sutarta analizuoti sėkmingus seniūnijų veiklos organizavimo pavyzdžius pas mus, esamų įstatymų rėmuose – o tokių yra nemažai – ir skleisti gerąją patirtį.
Diskusijų metu gimė viena konkreti idėja – įteisinti Vietos savivaldos įstatyme dalyvaujamojo biudžeto sampratą, nustatant, kad seniūnijų inicijuojamiems projektams būtų skiriami 3% savivaldybės biudžeto, o bendruomenių inicijuojamiems projektams 2%.
