Nuo liepos 1 d. visose savivaldybėse turi būti pradėta teikti vadinamoji pavėžėjimo paslauga, kurią sveikatos apsaugos ministras reklamavo kaip sprendimą, padėsiantį žmonėms pasiekti nutolusias gydymo įstaigas. Tačiau iki šiol nėra aišku dėl šios paslaugos finansavimo.
Savivaldybėms reiškiant nerimą, Seimo sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė paprašė komiteto pradėti parlamentinę kontrolę ir išreikalauti iš ministerijos išsamios informacijos dėl pavėžėjimo finansavimo.
„Savivaldybėms reikia skirti pakankamai laiko pasiruošti pavėžėjimo paslaugų organizavimui ir teikimui. Jeigu artimiausiu metu nebus išspręstas finansavimo klausimas, šių paslaugų teikimą gali tekti atidėti. Ar ministerija ir susirgusiems žmonėms pasiūlys atidėti kelionę pas gydytoją?“ – klausia O. Leiputė.
Parlamentarė akcentuoja ir žiedinių savivaldybių situaciją: Sveikatos apsaugos ministerija rengia pertvarką, pagal kurią nuo šių metų liepos 1 d. savivaldybės savo lėšomis turės užtikrinti vadinamąsias nespecializuotas pavėžėjimo paslaugas.
„Tai pareikalautų itin didelių savivaldybių investicijų ir žmogiškųjų resursų. Todėl jos prašo specializuotų ir nespecializuotų paslaugų užtikrinimą patikėti valstybei ir šiam tikslui numatyti lėšas“, – paaiškina O. Leiputė.
Ji primena, kad Sveikatos sistemos įstatyme įtvirtinta nuostata, kad pavėžėjimo koordinavimas, valstybės lygmens specializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas (išskyrus teikimą), valstybės lygmens nespecializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas ir teikimas apmokami iš Sveikatos apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
„Ministerijos projekte numatyta, kad savivaldybės galės sudaryti bendradarbiavimo sutartis su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, tačiau neįvardijami paslaugų įkainiai. Pernai savivaldybės vietos pavaldumo įstaigas perdavė Sveikatos apsaugos ministerijai, o dabar, norėdamos užtikrinti pavėžėjimo paslaugų teikimą, greičiausiai turės susimokėti už šias paslaugas. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas paskaičiavo, kad jo savivaldybei tam reikėtų ne mažiau kaip pusės milijono eurų“, – komentuoja O. Leiputė.
Parlamentarė dar sausį kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą – ir sulaukė atsakymo.
„Gavau atsakymą, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjo „bandomojo pavėžėjimo paslaugų modelio taikymo projekto įgyvendinimas“. Taigi vyksta eksperimentas su pacientų pavėžėjimo paslaugomis. Įvertinusi rezultatus, ministerija turėtų „pasidalyti informacija“. Bet savivaldybių tai neguodžia. Jos laukia nesulaukia sprendimų dėl finansavimo.
Neoficialiomis žiniomis, kažkas turėjo būti paskelbta kovo mėnesį, bet kol kas tylu. Anot ministerijos, kažkokie šimtai tūkstančių eurų kažkur kažko laukia. Liko trys mėnesiai – ar įmanoma per tiek laiko atlikti visas privalomas procedūras, paskelbti pavėžėjimo paslaugų teikimo konkursą ir t. t.? O jeigu neatsiras paslaugos teikėjų?
Žodžiu, pas gydytojus susiruošę pacientai gali likti ant ledo“, – įspėja socialdemokratė O. Leiputė.
