Dėl COVID-19 pandemijos pasaulį užgriuvusios problemos privertė daugumos šalių vyriausybes bent jau laikinai atsisakyti nuostatos, kad rinka puikiai sprendžia visus gyvenimo klausimus, kad valstybė, geriausiu atveju, reikalinga tik verslui aptarnauti. Lietuvai, kaip ir daugeliui kitų Europos bei pasaulio valstybių, reikia atsiminti, kad:
- Verslas gerai susitvarko su kasdienėmis problemomis, bet jam nepakeliami strateginių rezervų sudarymo bei veiklos koordinavimo valstybių lygmeniu dalykai;
- Verslas, kuris daro tai, ką jam diktuoja doleris arba euras, gali pasirūpinti turtingaisiais, bet negali užtikrinti pagalbos visiems gyventojams. Nuo infekcinių susirgimų, negydant nepasiturinčiųjų, turtingųjų susirgimai yra neišvengiami;
- Krizės sąlygomis vyriausybės privalo spręsti, kurios veiklos sritys yra gyvybiškai būtinos ir turi būti visokeriopai palaikomos, o kurios gali būti laikinai pristabdytos.
Prieš kelis mėnesius dauguma verslininkų, net ir tų, kurie gamina tokius abejotino naudingumo produktus kaip cigaretės, nuoširdžiai tikėjo, kad jie yra gyvenimo šerdis, kad sveikatos apsauga, švietimas, pati valstybė yra tik išlaikytiniai.
Skaudi gyvenimo tikrovė parodė, kad kai kurių verslininkų pasipūtimas yra nelabai pagrįstas. Būtent sveikatos apsauga, viešosios tvarkos palaikymas tapo esminėmis visos šiuolaikinės ekonomikos stabilumo grandimis, o verslas tenkinasi svarbiomis, bet antraeilėmis funkcijomis ir prašo valstybės pagalbos.
Pritariame, kad verslui šiandien reikia padėti, bet diskusijose apie pagalbą mes, kaip socialdemokratai, pasigendame dėmesio žmogui.
Verslo prašymai jau išgirsti daugelio vyriausybių. Rengiami dosnesni ar kuklesni, geriau ar prasčiau parengti pagalbos verslui planai, dėl šių planų kokybės plačiai diskutuojama. Suprantame, kad verslas nėra visagalis ir kartais jam reikalinga pagalba. Pritariame, kad verslui šiandien reikia padėti, bet diskusijose apie pagalbą mes, kaip socialdemokratai, pasigendame dėmesio žmogui:
- Kas bus darbuotojui, jei verslininkas nuspręs, kad jam asmeniškai valstybės parama nenaudinga, paramos neims, o darbuotojus atleis?
- Ką daryti mamai, namuose auginančiai 3 vaikus, kurie prarado teisę eiti į mokyklą ar darželį, bet už darželį verčiama mokėti?
- Ką daryti jaunai šeimai, kuri nuomojasi būstą arba bankui atsiskaitinėja už paskolą, o žadamos minimalios algos šiems privalomiems mokėjimams neužteks?
- Ką daryti žmogui, turinčiam nedidelį verslą, bet nesugebančiam susitvarkyti popierių, reikalingų pagalbai gauti?
Siekiant, kad valstybės pagalbą gautų visi Lietuvos gyventojai, kuriems ji yra reikalinga, būtina, kad žmogus šią pagalbą galėtų gauti ir tiesiogiai, o ne tik tarpininkaujant verslui.
Visiems Lietuvos nuolatiniams gyventojams valstybė turėtų pasiūlyti tiesioginę pagalbą.
Žemiau aptariamas siūlymas kiekvienam Lietuvos nuolatiniam gyventojui 2 metams teikti 500 eurų beprocentinę paskolą.
Kodėl visiems?
- Vaikus auginantys tėvai prarado galimybę naudotis lopšelių, darželių, mokyklų paslaugomis;
- Dirbantieji prarado pajamas arba jos tapo nestabilios;
- Senjorų išlaidos medikamentams išaugo, sumažėjo šeimų galimybės bendrauti su senjorais.
Suprantama, kad ne visos socialinės grupės nukentėjo vienodai, bet kaip tuos nuostolius diferencijuoti? Bandant išsiaiškinti kam kiek reikia, bus prarasti keli mėnesiai.
Kodėl visiems gyventojams vienodai?
- Prieš ligą visi esame lygūs.
Kodėl tiesiogiai šeimoms (namų ūkiams)?
- Per darbdavius negalima pasiekti daugelio gyventojų (savarankiškai dirbantys, bedarbiai, namų šeimininkės);
- Tikėtina, kad dalis pervestų darbdaviams pinigų nepasieks gyventojų;
- Valstybė informaciją, kaip pervesti lėšas daugeliui gyventojų jau turi:
- tėvai, auginantys mažus vaikus gauna mėnesines išmokas;
- pensininkai registruoti Sodroje;
- VMI turi informaciją apie dirbančius gyventojus.
Kodėl 2 metams?
Pandemijos sukeltos problemos nebus amžinos. Tikėtina, kad jau po metų gyventojų pajamos stabilizuosis ir dauguma jų galės paskolą grąžinti.
Projekto vertė yra apie 1,5 milijardo eurų, ar tokią naštą pakels Lietuvos valstybės biudžetas?
- Vyriausybė žada skolintis 5 milijardus, o sugalvojo ką daryti tik su 2,5 milijardo;
- Gyventojams pervedus visą sumą, dar lieka 1 milijardas rezervo;
- Po 2 metų apie pusė lėšų grįš atgal į biudžetą.
Kodėl skolinama, o ne dovanojama?
- Pradėjus pinigus dovanoti, sukuriama pagunda elgtis neatsakingai. Šiandien virusas, ryt klimato kaita, poryt dar kažkas;
- Korono virusas nėra amžina problema. Šalies ekonomika atsistos ant kojų ir dauguma namų ūkių pinigus grąžins.
Kodėl skolinama ne per bankus?
- Bankai neskolins veltui;
- Bankai neskolins nepasiturintiems ar pagyvenusiems;
- Skolinimasis iš bankų reikalauja daug popierizmo, kuris karantino metu yra negalimas;
- Kad bankai skolintų, jie turi pinigus gauti. Bankai šiandien skolinasi pinigus brangiau nei Lietuvos valstybė.
Kodėl skolinama 500 eurų vienam gyventojui?
- Vidutinės mėnesinės Lietuvos gyventojo išlaidos yra apie 500 eurų. Dauguma gyventojų dėl epidemijos visų savo pajamų neprarado. 500 eurų būtų pakankama parama 2 mėnesių laikotarpiui;
- Jei žmogus yra paėmęs kreditą būstui, jis bankui sumoka apie 250 eurų per mėnesį. Taigi, parama yra pakankama tam, kad iki vasaros nekiltų didelių problemų su paskolų už būstą grąžinimu.
Kodėl paskola beprocentinė?
- Lietuvos valstybė tarptautinėse rinkose šiandien gali skolintis beveik be palūkanų;
- Valstybei uždirbti iš piliečių vargo yra amoralu.
Ar gyventojai norės grąžinti paskolą, jei nėra prievolės mokėti palūkanas?
- Dauguma gyventojų gerbia savo valstybę;
- Grąžinantiems paskolą vienų metų laikotarpiu valstybei reiks pervesti 400 eurų;
- Asmenims, kurių deklaruotos pajamos vienam šeimos nariui 2020 m. būtų mažesnės nei 500 eurų per mėnesį, paskolos grąžinti nereikėtų.
Norint, kad Lietuvos gyventojai pagalbos sulauktų kuo greičiau, yra būtina teikiamą projektą nagrinėti skubos tvarka. Pinigai turi pasiekti tuos, kuriems reikalinga pagalba, jau gegužės mėnesį.
