Rusijos karas prieš Ukrainą ir Rusijos viražai tiekiant dujas ES stipriai įtakoja dujų kainą, kuri ir nulemia aukštas didmeninės elektros biržos kainas.
Jeigu bus daugiau pigios saulės, vėjo, hidro energijos pasiūlos, ribinė biržos kaina mažės. Kitas kelias – taupyti ir mažinti elektros paklausą.
Taigi kyla didelė pagunda uždėti „kainos kepurę“ (price cap) iš Rusijos importuojamoms dujoms. Tiesiog visoms ES šalims susitarti ir daugiau virš šios kainos “kepurės” nemokėti. Tiesa, Rusija tada gali išvis nutraukti dujų eksportą į ES, todėl Vengrija, Austrija, Čekija, Slovakija, Vokietija, Italija gali šitam žingsniui nepritarti, nes jos importuoja daug rusiškų dujų.
Kitas svarbus dalykas, kad ta „kainos kepurė“ rusiškoms dujoms didmeninės elektros prekybos biržų aukštos ribinės kainos problemos nesprendžia, nes tų rusiškų dujų šiemet bebus tik 70-75 mlrd. m³/metus, o kitąmet dar gerokai mažiau (pernai buvo 155 mlrd. m³), kai tuo tarpu ES suvartoja virš 400 mlrd. m³/metus.
Todėl vis pagalvojama net apie „kainos kepurę“ visoms importuojamoms dujoms. Betgi dujas eksportuojančios šalys žemiau šitos „kainų kepurės“ gali dujų į ES ir nebetiekti, ypač suskystintų gamtinių dujų (SGD)…
Taigi abejojame, ar kokia nors „kainos kepurė“ dujoms apskritai bus nustatyta, nors iš Rusijos importuojamoms dujoms ją nustatyti tikrai reikėtų.
Greičiau reiktų uždėti „kainos kepurę“ dujinei elektros generacijai (pvz. 150-200 €/MWh) subsidijuojant dujas, vartojamas elektrai gaminti. Taip padarė ispanai ir portugalai, tiesa jie nustatė labai žemą „kepurę“ dujinės generacijos kainai – vos 50 €/MWh, todėl jiems reikia labai daug lėšų dujų kainai subsidijuoti. Iš kur ispanai ir portugalai gauna tas lėšas? Jie tiesiog įvedė drakoniškus mokesčius energetikos kompanijoms.
Alternatyva tam ispaniškam/portugališkam variantui – bendra europinė dujinės generacijos „kainos kepurė“ ir bendras europinis fondas, minimum 200 mlrd. € dujų, naudojamų elektrai gaminti, subsidijavimui. Už tai, atrodo, pasisako Lietuva ir kitos Rytų bei Centrinės Europos šalys, kurios turi mažai saulės, vėjo, hidro, atominės generacijos. Prieš yra ES šalių grupė su Vokietija priešakyje, kurios nenori bendrai skolintis tų 200 mlrd. eurų, kurie būtų išleisti dujų kainos subsidijavimui greičiau kaip per metus.
Vokietija ir ją remiančios šalys siūlo alternatyvą – uždėti kainos lubas žemų sąnaudų saulės, vėjo, hidro, atominei elektrai, parduodamai biržoje. O iš skirtumo tarp biržos ribinės kainos ir tų kainos lubų dotuoti elektros vartotojus. Bet mums tai būtų peilis po kaklu, nes pas mus mažai saulės, vėjo, hidro bei atliekų kogeneracinių elektrinių, kurios parduoda savo pagamintą elektrą biržoje, kadangi didelė dalis saulės ir vėjo elektrinių operatorių pas mus savo pagamintą elektrą parduoda ne per biržą, o pagal ilgalaikius elektros tiekimo kontraktus, o net 70% elektros mes importuojame.
Mums tinka tik bendra europinė „kainų kepurė“ (pvz. 150-200 €/MWh) dujinei generacijai ir dujų, naudojamų elektrai gaminti, subsidijavimas iš bendro europinio fondo. Šitai, beje, tinka ir verslui visose ES šalyse..
Na, o kompromisas su vokiečiais šalia bendros europinės „kainos kepurės“ dujinei generacijai, galbūt, galėtų būti tos bendros europinės kainos lubos (pvz., 100 €/MWh) žemos savikainos saulės, vėjo, hidro, atominei generacijai ir biomasės/biokuro/atliekų kogeneracijai, tačiau skirtumą tarp biržos ribinės kainos ir šių kainos lubų paimant ne į nacionalinius biudžetus, o į bendrą europinį fondą, iš kurio ir būtų subsidijuojama dujų, naudojamų elektrai gaminti, kaina. Tada ES nereikėtų skolintis šitų 200 mlrd. eurų, kurie būtų išleisti per metus. Bet iki šio kompromiso aptarimo dar neprieita.
