Apie gerovės valstybę rinkimų kampanijos metu bylojęs prezidentas prisiminė ją ir savo metiniame pranešime, apibrėždamas ją kaip didįjį Lietuvos tikslą, gerovės valstybę – kaip teisingą, žalią ir inovatyvią.
Paminėjo (ir aš negaliu su juo nesutikti), kad gerovės valstybė prasideda nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam.
Priminė jis ir nuolat vietinių bei užsienio ekspertų linksniuojamas Lietuvos problemas – skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį, neracionalų viešųjų išteklių panaudojimą ir t. t.
Tačiau prezidento gerovės valstybės vizija taip ir liko kažkokia neaiški ir miglota, nes per pirmuosius metus nesulaukėme reikšmingų pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus žengtume link gerovės valstybės.
Tiesa, buvo keletas pavienių žingsnių: prezidentui inicijavus, biudžete buvo įtvirtintas mažiausias pensijas gaunančių asmenų pajamų augimas ir spartesnis pensijų indeksavimas. Vis šis tas, betgi visai mūsų pensijų sistemai reikia didesnių įplaukų ir šios iniciatyvos nekeičia padėties iš esmės.
O gal tikite, kad gerovės valstybę galima pasiekti prezidento pasiūlytomis vienkartinėmis išmokomis ar laikinai sumažinus gyventojų pajamų mokestį?
Baikit, nemanau…
Juk kol kas pagal socialinius rodiklius tebeužimame prizines vietas Europos Sąjungos šalių sąrašo gale. Išlaidos socialinės apsaugos reikmėms tesiekia apie 15 procentų bendrojo vidaus produkto, kai ES valstybių vidurkis – beveik 28 procentai. Mūsų biudžeto perskirstymas – maždaug 30,5 procento, kai ES vidurkis siekia 40,3. Vadinasi, svarbiausioms Lietuvos piliečių reikmėms mokesčių surenkama ir paskirstoma kur kas mažiau lyginant su kitomis Europos šalimis. O ką jau bekalbėti apie lygiavimasi į tas, kurios vadinamos gerovės valstybėmis.
Todėl tik sisteminis sprendimas peržiūrėti mokesčių sistema, teisingesnių progresinių tarifų įvedimas būtų prasmingas. O kiek didesnis dideles pajamas gaunančių asmenų apmokestinimas ir būtų tas šaltinis, iš kurio galėtume dosniau finansuoti nustekentą sveikatos priežiūrą, švietimą ir kitas viešąsias paslaugas.
Jau visiems tapo akivaizdu, kad šiose srityse kaip niekur kitur finansų ir trumpa, ir trūksta. Žmonės negali laiku gauti gydymo paslaugų, švietimo kokybė prasta, medikai ir mokytojai protestuoja reikalaudami oraus darbo užmokesčio.
Prezidentas pranešime teigė, kad žodis susitarimas Lietuvoje tėra 11 raidžių seka, o ne norma. Tai gal galime pagaliau susitarti dėl progresinių mokesčių valstybės, nes kaip tik tokie mokesčiai yra gerovės valstybių atributas?
Deja, žodžių progresiniai mokesčiai ar didesnis perskirstymas prezidento pranešime nebuvo. Tačiau rinkimų kampanijos metu iš prezidento girdėjome, kad be didesnio valstybės biudžeto perskirstymo, be teisingesnių progresinių tarifų nebus ir jokios gerovės valstybės.
Prezidente, tai dėl ko siūlysite susitarti, juk gerovės valstybės norite ne tik jūs, bet ir mes? Dabar būtų geras laikas – nelaimės, vardu Covid-19, akivaizdoje, galime susitelkti bendram tikslui.
