Prasidėjusios diskusijos dėl 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto nubrėžė labai aiškią liniją: kaip bus sudaromas biudžetas, kaip bus kasmet užpildoma keliolikos milijardų eurų biudžeto „skylė“ po „Brexit“, po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos.
Iššūkis taip pat labai aiškus: didinti ES biudžetą, randant naujų išteklių, arba mažinti biudžetą – ir pajamas, ir išlaidas. Lietuva turi ne vieną priežastį stengtis, kad ES biudžetas bent jau nemažėtų.
Kovo mėnesį Europos Parlamentas priėmė dvi rezoliucijas dėl ilgalaikio ES biudžeto sudarymo gairių.
Europos Parlamentas: ES biudžetą būtina didinti
Daugumos europarlamentarų nuomone, ES turėtų gausiau finansuoti naujus prioritetus – saugumą, gynybą bei migracijos politiką, tačiau nemažinti paramos žemės ūkiui ir žuvininkystei bei vargingiau gyvenantiems regionams. Taip pat toliau remti mokslinius tyrimus, mainų programą Erasmus+, jaunimo užimtumą, smulkųjį ir vidutinį verslą bei infrastruktūros plėtrą. Ir tam būtina ne tik nemažinti ES biudžeto, bet jį ir padidinti.
Tokia Europos Parlamento pozicija sutampa su Bendrijos gyventojų lūkesčiais. 2017 metais atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, dauguma ES piliečių mano, kad ES turėtų ryžtingiau spręsti saugumo, migracijos, ekonomikos, socialines problemas.
Esu įsitikinusi, kad galimas ES biudžeto lėšų perskirstymas neturėtų mažinti investicijų į socialinę sritį. Jas būtina net didinti. Manyti, kad ES biudžeto lėšos, skiriamos socialiniams reikalams, nekuria apčiuopiamos pridėtinės vertės, būtų didelė klaida. Didesnis Bendrijos įsitraukimas sprendžiant socialines problemas, skurdo ir atskirties mažinimą ne tik kurtų pridėtinę vertę, bet ir padėtų stiprinti ES politinį ir ekonominį projektą ateityje.
Ir todėl manau, kad būtina užtikrinti ne tik esamų socialinių programų tinkamą finansavimą, bet ir numatyti aiškius finansinius instrumentus naujoms programoms – Socialinių teisių ramsčio iniciatyvai, Europos Prieinamumo aktui, Vaikų garantijos iniciatyvai ir kt.
Naujos politikos instrumentai – jau ant darbo stalo
Kaip padidinti ES biudžeto pajamas, iš kur papildomos lėšos?
Yra du keliai: didinti valstybių narių įnašus arba ieškoti naujų biudžeto pajamų šaltinių. Einant pirmuoju keliu, valstybių narių įmokas į ES biudžetą tektų didinti nuo 1 iki 1,3 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Vargu, ar šiam siūlymui lengvai pritartų visos valstybės narės.
Europos Parlamentas siūlo pirmiausia bandyti eiti antruoju keliu – šalia dabartinių ES biudžeto šaltinių palaipsniui įteisinti naujus finansinių sandorių, skaitmeninio sektoriaus įmonių ar aplinkosaugos ES mokesčius arba ES biudžetui skirti dalį įmonių pelno mokesčio. Tokiu būdu ES valstybių narių, taip pat ir Lietuvos, mokami įnašai taptų ne pagrindiniu ES biudžeto įplaukų šaltiniu, o tik biudžeto subalansavimo priemone. Nauji pajamų šaltiniai galėtų iš esmės (iki 40 procentų) sumažinti valstybių narių įnašus. Taip būtų sušvelnintas ir nuolatinis ginčas tarp ES valstybių donorių ir valstybių paramos gavėjų.
Pirmieji tokios politikos instrumentai – jau ant ES institucijų darbo stalo. Rengiamasi įvesti vadinamąjį skaitmeninį mokestį. Jis būtų taikomas didžiosioms technologijų bendrovių, pavyzdžiui, „Google“, „Facebook“, „Apple“ pajamoms Europos Sąjungoje. Skaičiuojama, kad jei būtų nustatytas 3 procentų mokesčio tarifas, valstybės narės galėtų kasmet gauti 5 milijardus eurų papildomų pajamų.
Sėkmingai skinasi kelią ES taisyklės, kad tarptautinių kompanijų pelnas turi būti apmokestinamas ir pelno mokestis mokamas toje valstybėje, kurioje jis uždirbamas.
Kas svarbu Lietuvai?
Lietuvai svarbu, kad nebūtų drastiškų Sanglaudos ir Bendros žemės ūkio politikos finansavimo pokyčių. Per Sanglaudos mechanizmą Lietuvai skiriamos lėšos, siekiant priartinti mūsų valstybę prie ES išsivystymo vidurkio. Per Bendrosios žemės ūkio politikos mechanizmą paramą gauna žemdirbiai. Būtina siekti, kad šios išmokos nediskriminuotų mūsų žemdirbių, kad išmokų dydis pasiektų bent ES vidurkį.
Kalbame apie milijardus. Lietuva iš Sanglaudos politikos 2014-2020 metais turėtų gauti beveik 7 milijardus eurų, o iš Bendrosios žemės ūkio politikos – per 5 milijardus, iš kurių apie 3,4 milijardo yra tiesioginės išmokos ūkininkams. Lietuva per šį laikotarpį į ES biudžetą įmokės apie 2,5 milijardo.
Lietuvai svarbu užsitikrinti paramą ir nebaigtiems infrastruktūros projektams: elektros tinklų sinchronizacijai su europiniais tinklais, dujų jungtims, transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ statybai. Vienas iš svarbiausių uždavinių – užtikrinti paramą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Visa tai – taip pat milžiniškos sumos. Bloga žinia yra tai, kad Briuselyje vis dažniau skamba siūlymas valstybėms labiau prisidėti prie vykdomų projektų, daugiau lėšų projektams skirti iš nacionalinių biudžetų.
Skirtingos pozicijos, skirtingi interesai
Europos Komisija yra pasiūliusi didinti Bendrijos biudžetą, bet mažinti paramą žemės ūkiui. Žemdirbiai pasipriešins. Ne tik Prancūzijoje ir Belgijoje. Taip pat siūloma mažinti paramą vargingesnėms valstybėms ir regionams. Tam tikrai nepritars ir Lietuva, ir visa Rytų Europa.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra pareiškusi, kad ES paramą vargingesniems regionams reiktų sieti su bendrų įsipareigojimų vykdymu, pavyzdžiui, kaip valstybės laikosi įsipareigojimo priimti pabėgėlius. Dalis valstybių narių tokiam siūlymui tikrai nepritars ir nepritaria.
Kol kas valstybių nuomonės dėl ilgamečio ES biudžeto sudarymo ir skirstymo taip pat skiriasi.
Vasarį Baltijos valstybės paskelbė siūlančios visoms ES valstybėms didinti įmokas į ES biudžetą. Už didesnes įmokas į biudžetą pasisako maždaug pusė valstybių narių, tarp kurių ir Vokietija, Ispanija, Prancūzija. Didesnių įmokų priešininkų stovyklai vadovauja Austrija, Nyderlandai, Danija ir Švedija. Tai valstybės, kurios sumoka į ES biudžetą daugiau nei gauna paramos.
Gegužės mėnesį Europos Komisija turėtų pateikti ilgamečio ES biudžeto projektą. Akivaizdu, kad dėl jo laukia ilgos ir nelengvos derybos. Ant tarptautinių interesų svarstyklių – ne tik ES parama Lietuvai, bet ir valstybių ateitis. Gal net ir visos ES ateitis.
