Atsakymas: lygiai tiek, kiek partija išpažins politinį skaidrumą ir rodys pagarbą demokratijos principams. Principingumas neturi būti padėtas ant beribio politinio pragmatizmo aukuro, nes beprincipingumas ir veda Europos socialdemokratus į nebūtį. Kitaip tariant, laikas nepasiduoti baimei netekti dalies savo kandidatų į Seimo narius, merus ar tarybas, niekaip nenorinčių išsivaduoti iš švogerizmo „kultūros“. Jeigu nepavyks, teks atsisveikinti su vėl atgimstančiu visuomenės pasitikėjimu partija.
Šiame kontekste reikėtų padėkoti žmogui nusprendusiam pranešti VRK apie senosios „LSDP“ vadovų galimas manipuliacijas su finansais per 2016 metų rinkimus. Pranešęs VRK apie galimą neskaidrumą pasirinko politinį šachidizmą – jeigu jau žūti, tai visiems ir su muzika. Žinoma, ne karbauskininkų ir jų rėmėjų valdoma šališka VRK turėtų tarti paskutinį žodį. Administracinis teismas spręs ar tokie pažeidimai buvo. Neigiamos nutarties atveju politikos paraštėse atsidurs (kai kurie jau atsidūrė) visi iki vieno galimai prisidėję prie finansinių machinacijų. Jeigu jau valytis, tai iki galo. Atidžiai stebėkite kiekvieno tuometinės „LSDP“ rinkimų štabo narių reakcijas, pradedant nuo buvusio partijos pirmininko. Mažiausiai norisi girdėti „aš nieko nežinojau“, „aš nebuvau atsakingas už finansus“. LSDP Seimo narys ir buvęs rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas neišsisukinėja (kol neįrodyta kitaip). Jis tiesiai sako, kad gal kažkur buvo suklysta, bet ne VRK nurodomais mastais. Pažiūrėsime.
Tuo pat pritariu LSDP pirmininko Gintauto Palucko reakcijai į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ekspertų atliktus tyrimus. G. Paluckas: „Tai nėra blogiausia, ką mes paveldėjome. Prarastas žmonių pasitikėjimas, ideologinė, reputacinė krizė yra daug didesni nuostoliai, bet mes su jais tvarkomės ir sprendžiame. O finansinius dalykus be jokios abejonės irgi išspręstume, jeigu būtų nuspręsta taikyti tokias sankcijas“.
Todėl viena iš LSDP kairiosios vizijos temų „Pasitikėjimo tiltai – nešališkas valdymas ir skirčių įveikimas“ yra adekvati. Beje, visas lapkritis yra skirtas projekto „Kairioji alternatyva Lietuvai“ aptarimui. Svarbiausios temos: „Gerovės valstybė – socialinė politika ir viešosios paslaugos“. „Ekonominė demokratija – įtraukianti ekonomika, teisingas visų pajamų apmokestinimas“. „Pažangi visuomenė – nemokama švietimo sistema, visiems prieinama kultūra“. „Žalioji politika – tvarus žėmės ūkis ir aplinkos apsauga“. Šių diskusijų išvados formuos LSDP politinę programą. Būtina visiems 60 LSDP skyriams aptarti šias temas, nes Vilnius – ne visa Lietuva.
Šiandien aptarsiu tik „Pasitikėjimo tiltai“ temą. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad po 30 metų nesocialdemokratinės politikos ir tos politikos skaudžių visuomenei pasekmių, pasitikėjimas socialdemokratija sužlugdytas. Šioje vietoje būtina paaiškinti ir sau patiems, ir visuomenei, kad žlugo pasitikėjimas politine partija, o ne socialdemokratija. Sociademokratinės idėjos ir jų įprasminimas yra vienintelis kelias Lietuvos visuomenei atsistoti ant kojų nepraradus savigarbos, teigiant solidarumą kaip teisingos visuomenės pagrindą. Į partijos siekį susigrąžnti socialdemokratiją žvelgiama ypač atidžiai. Tik konkrečios, visiems matomos griežtos priemonės kovoje su švogerizmu ir antidemokratiškumu pačioje partijoje įtikins mūsų pačių narius ir visuomenę, jog LSDP yra skirta ne savanaudiškų ar privačių grupinių interesų įgyvendinimui. Laikas pripažinti, kad partija vienija bendraminčius, todėl savanaudžiams joje vietos neturi atsirasti. Pirmas rimtas žingsnis atkreipęs visuomenės dėmesį buvo pašalinimas iš partijos patalogine valdžios liga susirgusiuosius.
Kitas žingsnis – partijos pirmininko rinkimai. Pirmą kartą partijoje primininkas buvo renkamas skaidriai. Kiekvienas partijos narys turėjo teisę pasisakyti. Tačiau vis dar lieka išspręsti dilemą: kaip elgtis su tais savivaldybių merais ar savivaldybių tarybų nariais, kurie vis dar išpažįsta švogerizmą ir autokratiją. Deja, per vieną dieną žmogaus mąstymo nepakeisi, o griežto spaudimo tokiems žmonėms pasekmė gali būti trenkimas durimis. Tačiau niekas netrukdo dalyvaujantiems rinkimuose kandidatams pasiūlyti pasirašyti sutartį su partija, kurioje nurodomos demokratinės žaidimo taisyklės ir jų nesilaikymo pasekmės. Taip, svarbu turėti kietą partijos Etikos ir procedūrų komisiją, bet šiuo atveju būtų ir juodu ant balto pasirašyta kiekvieno kandidato sutartis.
LSDP tikslas padėti žmonėms visose savivaldybėse atsikratyti baimės vietiniams karaliukams ir jų rėmėjams. Šių metų birželį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis Lietuvos savivaldybių darbuotojų – giminės. Iki šiol tik dvi savivaldybės iš 60 teikėsi pasidomėti, kokias rizikas tai kelia. Būtina aiškiai konstatuoti, kad partija nėra darbo birža. Tačiau partija turi rūpintis savo narių kompetencijų auginimu, skatinti, motyvuoti ir galiausiai panaudoti šiuos resursus siekiant politinių tikslų. Partijos narys Povilas Pinelis teigia, kad „Partijos vadovybė vadovaujasi požiūriu – jūs turite ateiti su socialiniu tinklu ir patirtimi. Bet gal partijai nėra žinoma, kad sėkmingi sporto klubai remiasi pirmiausia savo akademijomis ir savo sistema, kurioje užaugina talentus.“. P. Pinelis siūlo: sukurti skyriaus/partijos sistemą orientuota pagal savivaldybes, kurioje partijos/skyriaus koordinatoriai talpintų visus valstybės/savivaldybės skelbimus ir siųstų papildomus naujienlaiškius apie artėjančius konkursus; einantys pareigas dalyvautų atrankos komisijų veikloje, užtikrindami skaidrumą arba gindami ir socialdemokratų interesus; motyvacinė sistema būtų susieta su „eile“ į Seimo narių, frakcijos, referentų, centrinės būstinės ir pan. pareigybes ar neatlygintinas pozicijas.
Tad kam, jeigu ne socialdemokratams ne vien žodžiais turi rūpėti tikra demokratija? Jos normos bus konkrečiai įrašytos į partijos programą. Tačiau eilinį kartą pasigirs balsai, kad programų niekas neskaito. Todėl derėtų partijos programą teikti kartu su aiškinamuoju raštu supažindinančiu visuomenę su partijos programos įgyvendinimo poveikiu visuomenei, individui, ekonomikai, socialiniams santykiams. Nepakanka vien tik pažado „Mes sieksime“. Žodis „pažadas“ turi būti metamas lauk iš politinio žodyno. Žada piktybiniai niekieno neįgalioti populistai, tiesiai šviesiai meluojantys esą jie kalba tautos vardu. Bet yra ir geroji bei naudinga populizmo pusė. Pavyzdžiui, partija ir jos politikai turi girdėti, išgirsti visuomenę, sudaryti sąlygas žmonėms be baimės pateikti savo lūkesčius ar kritiką, reikalauti atsakomybės.
Tad kam, jeigu ne socialdemokratams rodyti pavyzdį, nes tik konkretus pavyzdys rodo visuomenei, kiek galima arba ne pasitikėti politine partija? Tik konkrečiu pavyzdžiu galima parodyti skirtumą tarp vienadienių, niekieno nekontroliuojamų ir neatsakingų „komitetų“ įsteigtų tik valdžiai uzurpuoti ir rimtų politinių partijų. Todėl visomis politinėmis išgalėmis būtina stabdyti LVŽS siekį lygiaverčiai finansuoti politines partijas ir „komitetus“. Karbauskininkai puikiai žino, kad remdami komitetus, jie gali pakirsti pasitikėjimą partijomis, o tai reiškia ir demokratija.
Ateinantys rinkimai reikalauja atsakingų politinių partijų. Stebint lėtai kylančius LSDP reitingus galima teigti, kad visuomenė pradeda vertinti LSDP pastangas tapti rimta bei principinga partija. Pakartosiu straipsnio pradžios mintį: LSDP taps demokratiška tiek, kiek partija išpažins politinį skaidrumą ir rodys pagarbą demokratijos principams. Principingumas neturi būti padėtas ant beribio politinio pragmatizmo aukuro.
