Kol Lietuvoje egzistuos Lenkų rinkimų akcija bendrame kokteilyje su LVŽS, V. Putino režimas trins rankomis. Visi nesugebantys įprasminti savęs demokratinės ir teisinės valstybės rėmuose svajoja apie korumpuotą Lietuvą. Lietuvos ir užsienio tyrimai rodo, kad LLRA valdose ekonominį bei socialinį vystymąsi ir rimtas investicijas į Vilniaus bei Šalčininkų rajonus stabdo nepotizmas. Kadangi visos iki vienos Lietuvos partijos per pastaruosius dvidešimt metų sąmoningai toleravo šią problemą, jos taip pat turi prisiimti atsakomybę. Jeigu norite atsakyti į klausimą, ar Lietuvos partijoms svarbi Lietuvos ateitis, tiesiog pasižiūrėkite į šiuos švogerizmo nustekentus rajonus ir gausite atsakymą. Deja, neigiamą.
Kandidatas į Vilniaus rajono mero postą LSDP narys Robert Duchnevič kritikuoja LLRA pirmininko V. Tomaševskio veidmainišką kritiką „sistemai“, kurią pats ir sukūrė: „V. Tomaševskio sistema lojalius jai žmones skyrė dešimtmečiais. Kaip suprantu, pati „sistema” sako, kad sistemą būtų gerai pakeisti.“.
Kritiškų žodžių užantyje neieško ir Vilniaus rajono tarybos narys Vaidas Augūnas: „Paviršutiniškai pažvelgus bent jau į pagrindinius sprendimų priėmėjus Vilniaus rajone nesunku įsitikinti, jog ši savivalda ir jos įstaigos seniai tapo LLRA „išrinktųjų“ priebėga ir saugia užuovėja nuo nestabilumo vėjų purtomos laisvos darbo rinkos. (…) Pradėkime nuo pačios Vilniaus rajono merės – Marijos Rekst, kuri pagal rajono savivaldybės tarybos 2009 m. priimtą intronizacijos aktą tikriausiai turėtų atstovauti patį Jėzų Kristų. Niekam ne paslaptis, jog rajono merė nuo 1975 iki 1988 m. dirbo įvairių tarybinių ūkių Pietryčių Lietuvoje buhaltere, o nuo 1988 m. iki 2003 m. – Rūkainių seniūnijos sekretore. Pasisėmusi gyvenimiškos patirties, 2003 m. M. Rekst tapo tuometinio Seimo nario V. Tomaševskio sekretore, o jau kitais metais, užsitarnavusi savo globėjo pasitikėjimą, buvo išrinkta Vilniaus rajono mere.“ ČIA
Ir taip Lietuvoje toliau sau patogiai tarpsta brežnevinės sovietijos palikimas. Jis nuolat inspiruoja ir formuoja dalies Lietuvos žmonių ir iš jų kilusių politikų švogeristinius tarpusavio santykius. Juos toliau tęsia ir dieną prieš rinkimus susikūrę komitetai ir sąjūdžiai. Politinės partijos gali kaltinti tik pačios save ir nieką kitą. Naujai iškeptų politikų kokybė sminga į dugną. Jeigu partijos vis dar privalo turėti vidinę jos veiklą kontroliuojančią struktūrą – etikos ir procedūrų komisijas, tai komitetai neturi nieko panašaus.
Stoti į rimtą kovą su grėsmę valstybei keliančiu dariniu – LLRA, šiandien šansų turi tik beatsikurianti Lietuvos socialdemokratų partija. Kodėl tik ši partija? Todėl, kad ši partija turi spręsti savo, kaip partijos, išgyvenimo klausimą. Be pasitikėjimo partija atkūrimo kairiosios socialdemokratinės idėjos Lietuvoje visiškai žlugs. LSDP reitingai lyg tie amerikietiški kalneliai tai kyla, tai leidžiasi. Pastaruoju metu jie kyla, o apsimetėlių socialdemokratais (LSDDP) sminga į bedugnę. Tai rodo, kad visuomenė atidžiai stebi LSDP transformaciją ir jau aiškiai mato skirtumus. Ir ne tik. Augantis pasitikėjimas LSDP rodo, kad visuomenei reikalinga socialdemokratinė kairė. Ji ypač reikalinga Vilniaus rajone. Akivaizdu, kad didelė vidinė migracija, pavyzdžiui iš Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei rajonų į Vilniaus rajoną keičia ir demografinę etninę sudėtį. Reikalavimai Vilniaus rajono savivaldybei tvarkytis civilizuotai solidarumo pagrindu auga kas dieną. Nebenorima toliau toleruoti švogeristinių santykių, nes kiekvienas civilizuotas lietuvis nori gyventi civilizuotomis sąlygomis. Niekas nenori būti pastumdėliu, kurį valdo toks pat pastumdėlis, visiškai atitrūkęs nuo šiandienos realijų. Džiugu, kad išsilavinęs lenkų ir rusų jaunimas nenori tapatintis su LLRA. Jie renkasi LSDP, kuri kaip partija šiandien puikiai suvokia, kad laikas suteikti Vilniaus rajono jaunimui galimybę spręsti savo dabartį ir ateitį visiškai kitaip, nei savo ratelyje užsikonservavusi LLRA. Kaip tik šiuo metu didėja šansai keisti pašvinkusią LLRA visam Vilniaus rajonui primestą valdymo sistemą. Lenkija jau nebetoleruoja LLRA korupcijos bei jos sąsajų su Kremliumi. Šiame kontekste LSDP turėtų aktyviau vystyti kontaktus su Lenkija pristatydama LSDP nariais tapusį šiuolaikinį lenkų kilmės jaunimą. Lenkijai naudinga matyti Lietuvą siekiančią gerų santykių su Lenkija, todėl jai reikalingi patikimi partneriai. LLRA šį pasitikėjimą jau senai sutrypė į dulkes. Tuščios vietos likti neturi.
Ateinantys rinkimai parodys, kiek Vilniaus rajono gyventojai yra pasiruošę teigiamiems pokyčiams. Tie teigiami pokyčiai turi būti grindžiami abipusiu visuomenės ir politikų pasitikėjimu bei abipuse pagarba. Svarbu tik suprasti, kad su Lietuvos lenkų rinkimų akcija dalis Lietuvos ir liks įstrigusi baimėje ir nuolankume neišprususiam biurokratėliui. Mažiausiai ko reikia Vilnius rajono gyventojams tai iki gyvo kaulo įgrisusio brežnevinio LLRA valdymo modelio, kuris primetamas Vilniaus rajonui ir visai demokratinei Lietuvai. Šis infekcijos židinys rinkimų būdu turi būti pašalintas.
Autorių galite sekti Facebook 
