Jau kartą esu rašęs, kad 17 000 narių partija tiesiog negali virsti į nieką. Kūrybinis potencialas didžiulis. Kaip ir suvokimas, kad idėjinis ir ideologinis socialdemokratijos susigrąžinimas partijai yra gyvybiškai svarbus.
Taip, reikėjo laiko naujam partijos pirmininkui ir atsinaujinusiai komandai susiimti ir įsibėgėti. Tuo laikotarpiu, kas netingi, laidojo partiją, kurios reitingai, anot „Vilmorus”, nukrito iki nebūtų žemumų – 4,9 proc. Bet savivaldybių tarybų ir merų rinkimai parodė, kad nuoseklūs ideologiniai pokyčiai įprasminant socialdemokratinę ideologiją bei viziją davė teigiamus rezultatus.
Pasitikėjimas LSDP visoje Lietuvoje pakilo iki faktinių 13,26 proc.: laimėta 15 merų postų, 277 tarybų narių mandatų. O Ignalina – „vyšnia ant torto“, anot partijos pirmininko Gintauto Palucko.
Taip, visi stambiausi Lietuvos miestai pralaimėti. Vilniuje LSDP neturi nė vieno savivaldybės tarybos nario. Skauda? Taip. Gerai, kad skauda? Taip. Nes pralaimėjimas gali virsti pergale tik suvokus pralaimėjimo priežastis. Todėl sprendimas pasitraukti iš koalicijos su „karbauskininkais“ buvo visiškai teisingas.
Kur dabar buvusieji partijos vadukai, pasirinkę valdžios lovį? Istorijos šiukšlyne. Todėl ne šiaip sau skleidžiamos kalbos apie „susijungimą“, „sugrįžimą“, „atleidimą“, nes dėtis jau nebėra kur. LSDP narys ir Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius daro rimtą politinę klaidą lyg ir leisdamas suprasti, kad jam, eventualiai tapus LSDP pirmininku, nebus prieštaraujama pašalintųjų narių sugrįžimui. Bet juk „socdarbiečiai“ nuolat šmeižia ir kaišioja pagalius į LSDP atsinaujinimo ratus, tai kam toks balastas?
Nes pralaimėjimas gali virsti pergale tik suvokus pralaimėjimo priežastis. Todėl sprendimas pasitraukti iš koalicijos su „karbauskininkais“ buvo visiškai teisingas.
Nieko asmeniško ir su visa pagarba, tačiau laikas M. Sinkevičiui rinktis tarp partijos ir asmeninių šeimos interesų. Žmogiškai suprantama, skaudu, kad jo tėvui Rimantui Sinkevičiui padarius politinę klaidą, jis atsidūrė kitoje barikadų pusėje. Ar reikia, šiame kontekste, bausti žmogų pagaliau suvokusį padarius klaidingą sprendimą? Ne. Bet norintiems sugrįžti galimybė (jeigu partija taip nuspręstų) galimai atsivertų ne prieš rinkimus į Europos Parlamentą ir tik po Seimo rinkimų.
Reikia konstatuoti, kad toks „susijungimas“ su piktybiškai besielgiančiais ir visiškai susimovusiais buvusiais kolegomis beatsinaujinančiai LSDP būtų tiesus kelias į politinę pražūtį. Sunkiai atkovojamas visuomenės pasitikėjimas Socialdemokratų partija išnyktų lyg rūkas. O juk kalbame apie socialdemokratinės kairės išlikimą apsimetėlių kairiaisiais nustekentoje Lietuvos politinėje padangėje.
Šioje vietoje reikia dėti visas pastangas, kad šiandieninė LSDP vadovybė liktų prie partijos vairo. Kalbos apie partijos pirmininko G. Palucko atsistatydinimą iš LSDP pirmininko posto dėl blogo pasirodymo Vilniuje neturi jokio politinio pagrindo. Juk akivaizdu, kad LSDP vėl sugrįžta į svarbiausių Lietuvos politinių partijų tarpą. Tai rodo ir įrodo šie rinkimai.
Taip pat eurokomisaro Vytenio Andriukaičio iškėlimas kandidatu į prezidentus patvirtina, kad ir šis sprendimas buvo teisingas, pagrįstas. Tereikėjo V. Andriukaičiui pagaliau įsilieti į rinkimų kampaniją, jo reitingai šoktelėjo nuo 1 proc. simpatijų iki 4,8 proc. per vieną mėnesį ir tai tik pradžia. (Jis, anot Baltijos tyrimų, jau aplenkė A. Juozaitį ir yra trečias palankiausiai vertinamas kandidatas į prezidentus. Jį palankiai vertina 43 proc. apklaustųjų. S. Skvernelis lieka ketvirtas.)
Prieš darant rimtas išvadas, derėtų aptarti terminą „pergalė“. Vartotinas ir adekvatus žodis yra „proveržis“. Kalbant apie LSDP pergalę savivaldybių ir merų rinkimuose, be abejo, lyginama su starto sąlygomis. Jos nebuvo palankios partijai dėl dvejų metų nežinomybės, dėl buvusiųjų LSDP narių dezinformacinės kampanijos, dėl vidinės partinės transformacijos ir kai kam neapčiuopiamų jos rezultatų. Tačiau šiandien aišku viena: partijos nariai atgavo pasitikėjimą savimi, mobilizavosi, todėl toks teigiamas rinkimų rezultatas ir tuo galima drąsiai džiaugtis.
Turime savo frakciją Seime, kuriai negalima atsipalaiduoti, kai vėjas pučia teisinga partijai kryptimi. Nes jau šiandien visos Seime esančios partijos juodu ant balto mato, kad neprotinga buvo nurašyti LSDP, nors partija yra opozicijoje.
Bet tai tik dalis tiesos ir pergalė tik dalinė. Mat tik po koalicijų savivaldybių tarybose sudarymo matysis, kiek įtakos LSDP įgijo arba prarado regionuose. Taip pat laukia rinkimai į Europos Parlamentą, prezidento rinkimai bei, galiausiai, Seimo rinkimai. Tik tada bus galima spręsti kiek šiandienos Socialdemokratų partija turi įtakos ir kiek svarbi visuomenei. Todėl pagal LSDP atsinaujinimo politiką, gebėjimą daryti įtaką valdžiai regionuose keičiant į gera žmonių socialinę aplinką bei gyvenimo kokybę, žmonės spręs, ar remti socialdemokratus, ar jais pasitikėti. Tai reiškia, kad turime stiprų politinį įrankį ir galimybę aktyviai dalyvauti vietos politikoje.
Šiame kontekste įdomi VU TSPMI direktoriaus, profesoriaus Ramūno Vilpišausko nuomonė, kad LSDP pasirodymo rinkimuose rezultatai viršijo lūkesčius. Tačiau jis taip pat pastebi, kad LSDP pergalės mažose savivaldybėse yra veikiau ankstesnio įdirbio pasekmė. Deja, profesorius nepateikia argumentų, paaiškinančių tokią nuomonę.
