Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė įstatymą „Dėl Lukiškių aikštės statuso…“, nors įstatymas savo turiniu pervažiuoja Lietuvos Konstituciją, savivaldos autonomiją. Atsisveikiname su teisine valstybe? Dar daugiau: šis įstatymas yra rasistinis. Prezidentas, tik ką kalbėjęs apie Lietuvos politikų pasiektą dugną, pats jį pramušė taip stumdamas Lietuvos demokratiją tiesiai į amoralumo bedugnę.
Įstatymas teigia, kad aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei. Nors prezidentas ir pasirašė šį įstatymą, bet tuo pačiu suka uodegą – nori įtikti ir oponentams: „Seime jis [įstatymas] buvo svarstomas skubos tvarka, tokiu būdu dar labiau apribojus galimybes suinteresuotiems asmenims ir institucijoms pateikti savo nuomones ir vertinimus. Istorinė atmintis – neatsiejama kultūros dalis, tai yra nacionalinė Tautos vertybė. Todėl tiek Seimo, tiek kitų institucijų sprendimai negali būti priimami vienašališkai primetant istorinės atminties įprasminimo formas ir būdus“. Žinia, įtikti visiems – misija neįmanoma. Tik kai kurios nepadorios profesijos darbuotojai tai sugeba. Prezidentas, viena vertus, sumala įstatymą į miltus.
Kodėl šis įstatymas rasistinis? Todėl, kad jis aiškiai nurodo, kad Lietuvos istorijoje už Lietuvos laisvę kovojo ir pagarbos nusipelnė tik etniniai lietuviai. Ir tik jiems turi būti rodoma pagarba Lukiškių aikštėje. Nepadorus melas, nepadorus eilinis mitas.
Kita vertus, pasirašydamas nepilnavertį, Lietuvai gėdą darantį įstatymą, jis akivaizdžiai remia dešinįjį kančios naratyvą ir aikštės įpaminklinimo argumentaciją nesvarbu, kad tik prieš sekundę jį griežtai sukritikuoja. Deja, tai ne pirmas kartas, kai prezidentas demonstruoja savo dviveidiškumą. Pavyzdžių pakanka: neteisėtai prie Vrublevskio bibliotekos sienos prikalta garbės lenta J. Noreikai, karbauskininkų ministro J. Narkevič skandalai dėl premjero kelio, finansiniai išsidirbinėjimai ir jo mistinė neliečiamybė. Kalbant apie paskutinį prezidento „siurprizą demokratijai“ – įstatymo dėl Lukiškių aikštės pasirašymą – stebina tragiškai primityvi šio pritarimo argumentacija. Girdi, šis per dvi minutes sukurptas įstatymas (nurodantis kaip ir kokioje dvasioje „vadovaujantis gera morale“ turi elgtis demokratinės Lietuvos pilietis Lukiškių aikštėje) yra geriau negu nieko. Skandinavų ministrai taip pat nėra šventi, bet tokio pigaus išsisukinėjimo triuko jie tiesiog nesugalvotų. Jų politinė kultūra tokio išsidirbinėjimo neleistų. Mat jie piliečių nelaiko kvailiais, kuriems galima prastumti bet kokią demagoginę nesąmonę nė nemirktelėjus.
Grįžkime prie įstatymo. Kas norima nurodymu įstatyme „neprieštarauti gerai moralei“ pasakyti? Būtų suprantama, jeigu apie gerą moralę kalbėtų šventikai. Bet kai apie „gerą moralę“ įstatyme kalba dvi dešiniosios politinės partijos LVŽS ir TS-LKD ir joms antrina „visiems geras“ prezidentas, verta sunerimti. Moralės juk yra visokios. Pavyzdžiui, Irane „gera moralė“ leidžia karti homoseksualus ant miesto stulpų. Fašistinė „gera moralė“ leidžia žudyti žydus, romus, homoseksualus, neįgalius. Komunistinė „gera moralė“ skatina brolį išduoti brolį, sūnų tėvą, dukrą, motiną. Tautininkų „gera moralė“ leido išduoti visą Lietuvos valstybę tai sovietams, tai naciams. Yra ir socialdemokratinė moralė, tai – solidarumas, pagarba kitokiam, kategoriškas „NE!“ komunistams ir fašistams, nacionalistams bei šovinistams. Tik kažkodėl LSDP stovi šalia ir tyliai sau lūkuriuoja. Sako, kad su prezidentu viskas tvarkoje.
Beje, kas galėjo pagalvoti, kad, apsimetę kairiaisiais, LVŽS oportunistai įsimylėjusiomis akimis suguls į vieną politinę lovą su jų taip „nekenčiamais“ konservatoriais, parėmusiais demokratiją diskredituojantį įstatymą? Maniau, kad konservatoriai yra ištikimi savo žmonoms, bet pasirodo – klydau. Juk, ko nepadarai vardan valdžios. Tampi net gatviniu dešiniųjų radikalu. Todėl ir krinta pasitikėjimas TS-LKD, ką ir rodo naujausi tyrimai. Lietuviai nemėgsta radikalų. Tai patvirtina visi iki vieno buvę rinkimai Lietuvoje. Šiuo metu tik dėl prezidento ir karbauskininkų bei konservatorių akivaizdžios paramos grupelei paraštinių dešiniųjų radikalų, pastarieji Seime įgauna neproporcingą įtaką, maga turėti valdžią bet kokia amoralia kaina. Bernatoniai (LSDDDDDPPP ar kaip jie ten vadinasi) kaip tik už tokią politinę prostituciją sumokėjo aukščiausią kainą. Kas sekantis?
Kodėl šis įstatymas rasistinis? Todėl, kad jis aiškiai nurodo, kad Lietuvos istorijoje už Lietuvos laisvę kovojo ir pagarbos nusipelnė tik etniniai lietuviai. Ir tik jiems turi būti rodoma pagarba Lukiškių aikštėje. Nepadorus melas, nepadorus eilinis mitas. Prieš nacių okupaciją kovojo ir raudonieji partizanai, ir pabėgę iš getų Lietuvos žydai. Ar jie nenusipelno pagarbos, atminimo? Taip, raudonieji nekovojo už laisvą Lietuvą, bet kuo jie skiriasi nuo šiandien garbinamos Smetonos vyriausybės? Juk ji, jos generolai išdavė Lietuvą sovietams. Smetonai net paminklą norima pastatyti Vilniuje. Lietuvos laikinoji vyriausybė taip pat liaupsinama, nors ji siekė sukurti fašistinę valstybę sandraugoje su nacių okupantais.
1794, 1861, 1863 metų sukilimuose dalyvavo ir lenkai. Kodėl jų nepagerbus Lukiškių aikštėje? Kaip ir Lietuvos žydų, drąsiai kovojusių ir padėjusių galvas už Lietuvos laisvę 1918-1920 metais. Juos sušaudžiusiems lietuviams buvo nusišvilpt net į aukščiausius žydų kovotojams skirtus Lietuvos karinius apdovanojimus. Kodėl nepagerbus totorių, kurių kapines sovietai nušlavė nuo Lukiškių teritorijos paviršiaus? Jie gi taip pat buvo atsidavę Lietuvai, ar klystu?
Leiskite kreiptis į jus asmeniškai, pone prezidente. Ar „gera moralė“ privaloma tik Lukiškių aikštėje? Ar kitur ji nieko nereiškia, net ten, Vilniaus senamiestyje, geto teritorijoje, kur kiekvienas gatvės akmuo aplietas nužudytų žydų krauju? Šiandien ten kavinės, restoranai, viešbučiai, pramogos, linksmybės. Hipotetinis klausimas: kaip manote, Gitanai Nausėda, kodėl geto teritorijoje staiga nustoja galioti jūsų pasirašytas „geros moralės“ – rasistinis savo esme – įstatymas? Kaip ir Seimo nariai Arvydas Anušauskas bei Gediminas Kirkilas, į klausimą „kas yra ta „gera moralė?“ jūs neatsakysite, nes į jį paprasčiausiai nėra protingo atsakymo. Tik ką LGBT bendruomenė praėjo pro Lukiškių aikštę. Klausimas: ar jie pažeidė „geros moralės“ reikalavimą? Remiantis šiuo dešiniuosius radikalus džiuginančiu įstatymu, jie ne tik pažeidė, bet ir sutepė memorialą vien tik savo buvimu.
Pasirašydamas šį įstatymą ir jį dviprasmiškai komentuodamas jūs, pone prezidente, didžiuodamasis savo gebėjimu „nedeginti tiltų“ nepadoriai vieną jų, tą „būti geru visiems“ – sudeginote.
Kaip jau minėjau, prezidentas G. Nausėda savo metinėje kalboje aptarė vyraujančią politinę (ne)kultūrą. Ji, anot jo, pasiekė „dugną“. Tai kaip tą kultūrą dabar iš tos, mano supratimu, bedugnės pakelti? Būtina remtis padorumo principais. Tai reiškia, kad laikas, norintiems kandidatuoti į prezidento postą, pateikti ir politinių pažiūrų deklaraciją. Dabar gi ypač bukiems aiškinama, kad kandidatas neturi turėti jokių politinių simpatijų, kad jis turįs būti „visų“ kaip, pavyzdžiui, batiuška Lukašenka. Tai neįmanoma, nes kiekvienas bent kiek išsilavinęs žmogus išpažįsta kokią nors politinę ideologiją. Prezidentas A. Brazauskas išpažino laukinį kapitalizmą, nes jo valdymo laikais jis toks ir buvo. Prezidentas Valdas Adamkus buvo dešinysis, prezidentė D. Grybauskaitė – taip pat. Jų valdymo laikotarpiu Lietuvą paliko apie vienas milijonas žmonių, mat, jų politika vedė į laukinę dešinę. Kalbėdamas apie gerovės valstybę G. Nausėda, akivaizdu, taip pat mato ją kaip dešinysis. Jis remia dešiniųjų radikalų tautinius, rasistinius, šovinistinius mitus, kurie neretai laužti iš piršto. A. Hitleris panašiais mitais grindė savo gerovės valstybės idealą. Ar tokią gerovės valstybę savo vizijose mato ir prezidentas Gitanas Nausėda? Skandinavijos socialdemokratai springsta matydami tokią kvazi-saliamonišką gerovės valstybės karikatūrą.
Pabaigai: kai sovietinio kolchozo raugo politikai įstatymo vėzdu lyg sovietiniu traktoriumi pervažiuoja Lietuvos Konstituciją, savivaldos autonomiją, visuomenė suskaldoma į priešus ir savus. Seimo skubiai priimtas rasistinis įstatymas dėl Lukiškių aikštės, įtariu, sukurptas tariantis su Šiaurės Korėja, Kinija, Rusija ir Iranu. O gal ir su J. Kaczyński Lenkija. Štai tokį „netobulas, bet nu, vis geriau negu nieko“ įstatymą pasirašė XXI amžiaus antro dešimtmečio Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
