Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai kasmet analizuoja Lietuvos savivaldybes ir viešai skelbia jų gerovės indeksą. Man, kaip Neringos gyventojui, svarbiausi – Neringos miesto savivaldybės įvertinimai. Nors yra ir blogesnių įvertinimų atskiruose savivaldybės veiklos komponentuose, didžiausią nerimą kelia Neringos ekonomikos gyvybingumo vertinimas, kuris yra pats žemiausias nuo Savivaldybių gerovės indekso sudarymo pradžios.
Nuo 2016 m. atliekamas savivaldybių vertinimas naudojant viešai prieinamą Lietuvos statistikos departamento, Užimtumo tarnybos ir kitų institucijų informaciją, garantuoja ne tik analizės tęstinumą, tačiau ir indeksui nustatyti naudojamos informacijos patikimumą. Savivaldybių indeksas nustatomas penkiose skirtingose srityse: socialinio, fizinio saugumo, švietimo kokybės, demografijos ir ekonomikos gyvybingumo.
Duomenys, naudojami gerovės indeksui įvertinti yra verčiami į balus dešimties balų sistemoje, kurioje 0 reiškia labai blogą padėtį, o 10 – labai gerą. Indeksas nustatomas penkiose minėtose kategorijose, o galutinis Savivaldybės gerovės indeksas nustatomas išvedant visų komponentų vidurkį. Esu įsitikinęs, kad socialinio saugumo, švietimo kokybės, demografijos ir fizinio saugumo komponentai tiesiogiai priklauso nuo savivaldybės ekonominio gyvybingumo, todėl aptarsiu tik šį, paskutinių metų, Neringos miesto savivaldybės komponento vertinimą.
2016 m. pagal pasirinktą metodiką pirmą kartą vertinant Neringos ekonominį gyvybingumą, savivaldybei nustatytas 6,3 balo indeksas. 2017 m. jis buvo 6,8, 2018 m. – 6,7, 2019 m. – 5,7, 2020 m. – 6,9, 2021 m. – 6,7, na, o 2022 metais jis – rekordinėse žemumose ir siekia vos 5,4 balus. Kritikai pasakys, jog indekso nustatymui įtakos galėjo turėti išoriniai veiksmai, tokie kaip karas Ukrainoje, infliacija, kylančios energetikos resursų, energijos kainos, tačiau jie veikė ir kitas savivaldybes, tuo tarpu tikrai ne visų reitingas yra žemesnis nei prieš tai.
Esu įsitikinęs, kad socialinio saugumo, švietimo kokybės, demografijos ir fizinio saugumo komponentai tiesiogiai priklauso nuo savivaldybės ekonominio gyvybingumo.
Neringos miesto savivaldybės gyvybingos ekonomikos komponento vertinimui naudoti darbo užmokesčio, veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje, veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje, tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui metų pabaigoje ir užimtumo lygis. Šie rodikliai iš esmės priklauso nuo vietos savivaldos veiksmų. Strateginis planavimas, ilgalaikis perspektyvos vertinimas, infrastruktūros gerinimas, protingas lėšų planavimas yra reikšmingi terminai, kurie, deja, yra svetimi Neringos miesto savivaldybės vadovybei.
Daug kalbame apie Neringos miesto savivaldybės perspektyvas, tačiau kalbos ir baigiasi kalbomis, kai susiduriama su realiomis savivaldybės galimybėmis. Visi juokiamės iš Vilniaus miesto valdžios neįgalumo simboliu virtusių ir „nacionaline gėda“ vadinamų nacionalinio stadiono statybų, tačiau tokį pat valdžios neįgalumo simbolį turime ir Nidos centre. Negebėjimas per eilę metų vietoje nugriauto seno kultūros centro pastatyti naujo – puiki iliustracija, kaip negebama susidoroti su pačia paprasčiausia ir, beje, daug proto nereikalaujančia užduotimi.
Viena pagrindinių stabilumo sąlygų – aiškumas. Esu įsitikinęs, kad Neringoje gyvenantys ir dirbantys verslininkai stabilumą įsivaizduoja kaip tinkamų sąlygų darbui sukūrimą. Nuo apgyvendintų ir pamaitintų svečių skaičiaus priklauso ne tik verslininko ar jo šeimos gerovė, tačiau ir sumokėtų mokesčių dydis, vėliau virstantis į Neringos infrastruktūros investicijas bei socialines paslaugas vietos gyventojams, į darbą priimtų darbuotojų skaičius ir jų šeimų gerovė.
Nei gerovės, nei aiškumo neatsiranda, kai valstybė bando užsiimti jai nebūdingomis funkcijomis ir Neringoje, konkuruodama su vietos verslininkais, teikia poilsiautojų nakvynės paslaugas (Neringos nacionalinio parko Gamtos mokykla). Nėra ir kas apgina nuo tokių sprendimų vietos gyventojų interesus.
Ne tik aiškumo, bet ir tos pačios Neringos miesto savivaldybės valdžios įsikišimo arba bent minimalaus dėmesio reikia ir apsaugant Neringą nuo virtimo Klaipėdos ar likusios Lietuvos dalies miegamuoju rajonu.
Neabejoju, veikiantis Nidos kultūros centras čia sutrauktų ne tik išskirtinėje vietoje norinčius koncertuoti atlikėjus, tačiau ir jų žiūrovus, kurie paliktų ženklų įnašą Neringos ekonomikos gyvybingume.
Parduodami visuomeniniai pastatai, tokie kaip buvusios poilsinės ir viešbučiai, verčiami butais ir tokiu būdu ribojamos galimybės vietos verslui susilaukti daugiau svečių. Jei dabar Neringos miesto meras su ištiesta ranka vaikščioja prie Vyriausybės durų, tai kas bus netolimoje ateityje, kai sumažėjus poilsiautojų skaičiui teks tvarkyti senstančią Neringos infrastruktūrą ar tų pačių į butus virtusių buvusių viešbučių kiemus?
Ekonomikos gerovės indeksą pakeltų ir išspręsta sena Neringos sezoniškumo problema. Puikiai žinome, kad Neringa turi ką pasiūlyti poilsiautojams ne tik vasaros metu. Ištisus metus čia galima susirasti įdomios veiklos, mėgautis gamta ar ramybe. Būtų galima čia mėgautis ir išskirtiniais koncertais, festivaliais, kitais kultūriniais renginiais, tačiau susiduriam su ta pačia gėdinga „Agilos“ problema. Neabejoju, veikiantis Nidos kultūros centras čia sutrauktų ne tik išskirtinėje vietoje norinčius koncertuoti atlikėjus, tačiau ir jų žiūrovus, kurie paliktų ženklų įnašą Neringos ekonomikos gyvybingume.
Neringos ekonomikos gyvybingumo skatinimas tiesiogiai priklauso nuo vietos valdžios sprendimų. Suprantama ir pats jis nėra savitikslis. Tai yra matas, kuris realiai pamatuoja ir įvertina priimtus sprendimus. Šiuo atveju Neringos ekonomikos gyvybingumo indeksas rodo arba klaidingus Neringos valdžios sprendimus, arba savalaikių sprendimų stoką.
Mokesčių mažinimas saviems neskatina Neringos ekonomikos augimo, tačiau aiški mokestinė tvarka ir sistema visiems, ne tik užtikrins aiškumą, skaidrumą, tačiau ir leis planuotis investicijas. Visi valdžios sprendimai turi būti lengvai paaiškinami ir kurti pridėtinę vertę, tuo tarpu strateginio mąstymo stoka Neringoje ir toliau kurs išskirtines sąlygas saviems, skatins nepotizmą, o užsitęsusių problemų sprendimui ateityje reikės vis daugiau pastangų ir resursų.
