Liaudies posakis, jog esame savo kiemo šeimininkai, yra teisingas, tačiau ne visais atvejais atspindintis realybę. Individualaus namo kieme žmogus išties gali elgtis kaip šeimininkas, tačiau jei kalba pasisuka apie Kauno miesto daugiabučių namų kiemus, tai ten „šeimininkauja“ kas tik nori, išskyrus tikruosius kiemo šeimininkus.
Daugiabučių namų gyventojai kone kasdien susiduria su įvairiausiais iššūkiais savo kiemuose. Greičiausiai didžiausias ir dažniausiai pasitaikantis – chaotiškas automobilių parkavimas. Daugelio sovietmečiu ar dar anksčiau projektuotų daugiabučių namų kiemai nėra pritaikyti ir apskaičiuoti tokiam automobilių skaičiui, koks šiandien tenka gyventojams.
Neradę vietos automobiliui savo kieme, žmonės juos stato kaimyniniuose kiemuose ir tokiu būdu savo kiemo problemas perduoda ir kaimyniniams kiemams. Negana to, ieškodami vietos parkavimui, gyventojai automobilius taip sugrūda arti vienas kito, kad nemaža dalis draudiminių auto įvykių fiksuojama būtent kiemuose.
Automobilių prigrūsti kiemai dažnai tampa dideliu galvos skausmu specialiosioms tarnyboms. Fiksuotas ne vienas atvejis, kada prireikus ugniagesių pagalbos, automobiliai iš kelio specialiųjų tarnybų automobiliams šalinti tiesiog rankomis patraukiant juos į šoną.
Žinoma, egzistuoja parkavimo būdas, kuris spec. tarnyboms nemaišo ir automobilį apsaugo nuo subraižymų bei įlenkimų – visada automobilį galima statyti ant žalios vejos, vaikų žaidimų ar net krepšinio aikštelėse. Tiesa, už tai baudžiama teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau net ir uoliausi kiemų „pranešėjai“ pavargo nuo beprasmiško Sizifo darbo, todėl dėl pažeidėjų nebesikreipia į tvarką prižiūrinčias institucijas.
Visas mūsų kiemuose kylančias problemas būtų galima išspręsti, tačiau, pirmiausia, gyventojai turi tapti savo kiemų šeimininkais. Tarsi šeimininkais esame ir dabar, tačiau realybėje – visiškai bejėgiai ne tik prieš chaotišką automobilių parkavimą kiemuose, tačiau ir kitokią savivalę ar netvarką.
Žmonės kiemuose įsirengia ne tik savavališkas parkavimo vietas. Be projektų ir gyventojų sutikimo kiemuose savavališkai įrengiami, o vėliau apleidžiami gėlių darželiai, servitutai per žaliąją zoną ar net savadarbės, nesaugios vaikų žaidimų aikštelės, parkavimo vietų apsitvėrimai bei kitokios barikados.
Vieną iš tokių kiemų kasdien regiu ir aš. Gyvenu name, kurio kiemas – tarsi daugumos Kauno daugiabučių kiemų atspindys, su visomis, o gal net ir daugiau aukščiau aprašytų problemų. Būdamas aktyvus visuomenės narys, prašydamas padėti išspręsti kiemo problemas, raštu kreipiausi į Kauno miesto savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą.
Atsakymai, kurių sulaukiau, nenustebino. Visiškas biurokratinis nenoras padėti spręsti po nosimi valdininkams esančias problemas. Greičiausiai, didelio kiekio per eilę metų iš gyventojų prašymų sulaukiančios institucijos net turi šabloninį atsakymo variantą, kuris sako, kad kiemas, kaip ir problemos – tavo reikalas.
Tvarkytis galima, tačiau yra papildoma sąlyga – gyventojai, norėdami gauti teises į sklypą, turi įkurti bendriją ir kreiptis į daugiabučio administratorių. Administratorius tada turi kreiptis į savivaldybę su prašymu suformuoti sklypą. Savivaldybė išduoda sklypo formavimo sąlygas, parengiamas detalus planas ar kitas jam prilyginamas projektas. Sekančiu etapu priskiriamas sklypas, pasirašoma panaudos sutartis su NŽT ir jau gyventojai tampa pilnateisiais sklypo naudotojais…
Suprantu, kodėl iki šiol daugelis Kauno daugiabučių namų kiemų apleisti. Norėdami tapti savo kiemo šeimininkais gyventojai turi įveikti begalę sudėtingų biurokratinių kliūčių, kurios, tiesą pasakius, daugelį ir sustabdo nuo noro tvarkytis.
Vienintelė logiška ir paprasta išeitis, kaip padėti gyventojams – perduoti sklypų formavimo iniciatyvą savivaldybei. Įsivaizduoju, kaip bąla valdininkų veidai skaitant šias eilutes apie papildomą darbą, tačiau valstybės tarnautojų pareiga – tarnauti visuomenės interesams. Sąžiningai mokėdamas mokesčius, tikiuosi, kad institucijos ne tuščiai atrašinės į mano laiškus, o realiai spęs problemas.
Savivaldybės lyderystė padėtų išvengti chaoso kiemuose. Suformuoti sklypai gyventojams leistų kiemus sutvarkyti taip, kad ir vietų parkavimui būtų pakankamai, ir automobiliai šonais nesibraižytų. Galima būtų nuveikti ir dar daugiau. Net ir menkiausios erdvės gali būti išnaudotos funkcionaliai, tad atidavus kiemus jų gyventojams, būtų išspręstos visos kiemų problemos. Nuo parkingo iki rudeninių purvynų kiemuose.
A. Rabačius yra Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus tarybos narys
