Kad Kauno mieste, Biržiškų g., griūva daugiabutis, pranešta dar liepos mėnesį. Apie žmonių nelaimę tuomet sužinojo ne tik Kauno miesto ar Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos specialistai, tačiau ir visa Lietuva. Įvykis plačiai nušviestas žiniasklaidoje, į Kauną suvažiavo kone visų Lietuvoje veikiančių televizijų žurnalistai. Neabejoju, sužinojo ir Kauno miesto meras. Tačiau jam prireikė bene trijų mėnesių, kad susiruoštų atvažiuoti į įvykio vietą, apžiūrėtų daugiabutį, pakalbėtų su gyventojais ir galų gale pažadėtų, kad namas bus sutvarkytas ir gyventojai kada nors galės grįžti į savo namus.
Pasirodo, skylantys Kauno daugiabučiai – jokia naujiena. Panašus atvejis Kaune fiksuotas dar gegužės mėnesį. Ir tuomet į įvykio vietą sugužėję įvairių institucijų valdininkai tik konstatavo faktą bei nustatė priežastis. Abiem atvejais institucijos bėga paskui traukinį.
Abiem atvejais dėl susidariusios situacijos įtarimai mesti gyventojams, galimai savavališkai vykdžiusiems statybinius darbus ir taip galimai pažeidusiems konstrukcijas.
Saugios kaimynystės principai – bendruomenės įtraukimas į visuomenės saugumo veiklą ir glaudus bendradarbiavimas tarp bendruomenės ir institucijų. Dažniausiai susibūrusios bendruomenės saugo savo aplinką ir turtą, esant neaiškioms situacijoms, komunikuoja vienas su kitu ar institucijomis. Tokia veikla padeda bendruomenėms apsisaugoti nuo nusikaltimų.
Nesantiems įvykių centre, bet kokia nelaimė tėra statistika. Tik toje statistikoje kenčia niekuo dėti žmonės.
Tačiau lygiai toks pats bendradarbiavimas bendruomenėje turėtų vykti ir įvairių statybų atveju. Geriau kaimyno pasiklausti apie vykdomą projektą, nei būti evakuojamam dėl galimos namo griūties. Pastebėję įtartinus asmenis, galimai keliančius grėsmę žmonių ar jų turto saugumui, kviečiate policiją. Lygiai taip pat reikėtų elgtis ir su įtartinomis statybomis. Pastebėję įtartinus statybos darbus, turėtumėme kviesti statybų inspektorius, kurie ir išsiaiškintų – statybos legalios ar ne. Neabejoju, jei būtume labiau pilietiški, nelegalių statybų tikrai sumažėtų.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai turėtų rodyti daugiau iniciatyvos. Manau, būtų sveika, jei statybų inspektoriai mažiau laiko leistų kabinetuose, o prevenciškai lankytųsi objektuose, kuriuose vykdomi panašūs darbai. Tačiau kol kas jiems mieliau šiltai sėdėti prie kompiuterių ekranų. Esu matęs maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius, visuomeninio transporto kontrolierius, aplinkosaugininkus, policininkus ir gaisrininkus, tačiau statybos inspektoriaus – niekada. Esu net girdėjęs, jog jie turi savo uniformą! Niekaip nesuprantu, kam uniforma reikalinga, jei inspektoriai dirba kabinetuose? Kad įvyktų bent mažiausias pokytis, reikia aukščiausios politinės valdžios valios.
Tačiau aukščiausia politinė valdžia šiuo metu šiek tiek ,,perdegusi”. Nusprendę pasišildyti rankas Alytaus padangų gaisro liepsnose, ministrai smarkiai apdegė, o Alytaus miesto gyventojai po gaisro palikti su savo bėdomis. Panašiai kaip griūvančio Kauno daugiabučio gyventojai. Labai tikiuosi, kad visi duotus pažadus tęsės. Kitaip nei Kauno daugiabutyje, nei kai kuriose Alytaus rajono kaimuose gyventi taps neįmanoma.
Taip pat tikiuosi, kad ministrai imsis savo darbo. Alytaus miesto atveju laukia ilgi susidariusių atliekų utilizavimo darbai, gatvių plovimas, dirvožemio ir vandens taršos mažinimas ir, žinoma, prevencija, kad tokie atvejai Lietuvoje daugiau niekada nepasikartotų.
Tikiuosi, kad ir aplinkos ministras statybų inspekcijai skirs daugiau laiko nei komercinėms medžioklėms. Nelegalių, nesuderintų, su įvairiais nukrypimais atliktų remontų galima skaičiuoti dešimtimis tūkstančių. Vien nelegalių balkono sujungimo su kambariais atvejų Kaune lengvai suskaičiuosite ne vieną šimtą, užtenka vakaro metu pravažiuoti pro Kauno daugiabučius. Tačiau tokiu metu valdininkai jau nedirba. Nėra kam važiuoti…
Kilęs Alytaus padangų gaisras giliai į užmarštį nustūmė generalinio urėdo skyrimo istoriją, o norėjosi, kad visos detalės būtų ištirtos ir į visus klausimus būtų atsakyta. Negali institucijos tinkamai dirbti, kol vadovas pasiklydęs tarp interesų. Žuvis juk genda nuo galvos.
Kalbant apie mūsų miesto galvą, džiaugiuosi, kad meras viešai davė pažadą padėti daugiabučio namo žmonėms. Dar neaišku, kokia bus ir kaip ta pagalba atrodys, tačiau vis geriau nei prieš tai žiniasklaidos kalbinti savivaldybės specialistai, žadėję prisidėti 10–15% prie namo remonto darbų. Juokdariai!
Asmeniškai Kauno miestui norėčiau tokio mero, kaip Alytaus miesto vadovas Nerijus Cesiulis. Jam nereikėjo, kaip V. Matijošaičiui, laukti trijų mėnesių, kad aplankytų nelaimės vietą. Alytaus miesto meras pats ėmėsi vadovauti gaisro gesinimo operacijai nuo pirmos gaisro dienos, neskaičiuodamas laiko ir jėgų dėjo visas pastangas, kad nelaimė būtų įveikta. Ir jam nereikėjo milijonų eurų viešinimui. Tiesiog nuoširdžiai atliko savo darbą.
Sakysite, šios dvi situacijos nepalyginamos? Na, žinoma, juk nesantiems įvykių centre, bet kokia nelaimė tėra statistika. Tik toje statistikoje kenčia niekuo dėti žmonės. Ir nesvarbu tai buto, namo ar miesto dydžio problema…
