Faktas, kad automatiškai gyventojus įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą yra nesąžininga. Apie tai dešimt kartų viešai pasisakė įtakingiausi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir kiti visuomenės nuomonės formuotojai.
Tačiau kodėl Lietuva yra priešpaskutinėje pasaulio vietoje pagal ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenis – padalinus buvusį atlyginimą iš pensijos, gauname 31 procentą? Tai daugiau, nei dvigubai mažiau už Europos Sąjungos vidurkį. Ką mes darome ne taip? Kodėl faktinis Lietuviškos pensijos dydis taip ryškiai skiriasi nuo buvusio darbo užmokesčio prieš pensiją?
Dalis tiesos yra todėl, kad lietuviai nesinaudoja papildomomis priemonėmis kaupti pensijai. Antroje pensijų kaupimo pakopoje, pagal socialinės apsaugos ir darbo ministerijos oficialaus tinklapio 2023 m. sausio 5 dienos duomenis yra apie 1,4 mln. žmonių. Taip, antra pakopa yra vis dar nenutylanti diskusija. Jos pastarojo meto rezultatai neigiami, bet, jei valstybė pati nemokamai prideda pinigų – parodykit, kur man pasirašyti? Tarkime, pasirenku pensijų kaupimo formą 3+1,5. Juk valstybė pati įdeda milijonus, kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose. Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro Martyno Šiurkaus – šiemet per 220 mln. Eurų.
Lietuvoje gajus požiūris, kad senjorais turi pasirūpinti vaikai. Neteisingas požiūris. Pagal EBPO, buvusio atlyginimo ir pensijos santykis Turkijoje 103 procentai. Žinoma, tai sunkiai suvokiamas biudžeto deficitas, bet štai kur požiūris. Požiūrį reikia keisti mums. Kodėl mes negalime sukurti sąlygų, kad dabartiniai dirbantys patys gautų ne 31 procentą buvusio atlyginimo, o daugiau? Ar sveikintina, kai gyvenimą nugyvenęs žmogus turi ne pats spręsti kaip ir kur jam gyventi, o tai iš esmės sprendžia vaikai arba dar blogiau – skurdas?
Prieš tai buvusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, darydama mokesčių reformą ir skurdindama viešąjį sektorių, elgėsi atvirkščiai – sumažino „Sodros“ mokestį, įvedė „Sodros“ lubas turtingiesiems. O ar ši, Ingridos Šimonytės vyriausybė kažką iš esmės pakeitė? Baikit, nemanau. Gabrielė Sagaitytė portale „lrt.lt“ teigia, kad:“ Lyginant 2021 ir 2022 metų duomenis, paramos gavėjų skaičius „Maisto banko“ organizacijoje išaugo kiek daugiau nei 18 tūkst. žmonių. <…> Šios organizacijos atstovė Miglė Petronytė:“ Viena senjorė neseniai pasakojo, kad „Maisto banko“ parama per mėnesį padeda sutaupyti apie 100–150 eurų ir tai yra beveik pusė jos pensijos. Po vyro mirties jai tai tapo labai reikšminga pagalba, dėl jos moteriai lengviau susimokėti komunalinius mokesčius už būstą.“
Vieniši neįgalieji lygiai taip pat yra „Maisto banko“ įkaitai iki grabo lentos. Juk jiems sveikaprotiškam gyvenimui būtinos reguliarios treniruotės, kineziterapija. Dėl to kenčia jų galimybės įsilieti į standartinį darbo laiką ir rinką. Tai unikali galimybė pasitaupyti, įsigyti kokį avarinį garažiuką ar panašiai – reikia suktis pačiam, nes įstatymų leidėjas tau pensijoje duos tik 31 procentą atlyginimo. O juk norėsis paatostogauti, pasireabilituoti, nusipirkti knygą.
Yra ir daugiau priemonių pensijai padidinti. Vieną jų viešai primena LSDP Seimo narys Algirdas Sysas: stiprūs profesiniai fondai. Islandai per juos surenka pusę savo pensijos. Lietuvoje jau nuo 2006 metų veikia Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas. Naujausia jo redakcija ir dabar leidžia darbdavio darbuotojams, jų įgaliotiems atstovams, savarankiškai dirbantiems asmenims kurti pensijų asociacijas. Pensijų asociacija turi turėti bent vieną fondą. 22 minėto įstatymo straipsnis: „Kiekvienam pensijų fondo dalyviui turi būti atidaroma profesinių pensijų sąskaita. Sąskaitoje fiksuojami pensijų fondo dalyviui tenkantys pensijų fondo, kurio dalyvis jis yra, vienetai“. Valio. Sistema kaip gauti didesnę pensiją yra. Kiek žinote įmonių, prie kurių veikia profesiniai fondai? Deja didžiausias stimulas darbuotojui yra didesnis atlyginimas šiandien, o ne didesnė pensija senatvėje. Tai kodėl mes viešai verkiam, kad pensijos tokios mažos, bet patys esam neįgalūs įgyvendinti papildomų priemonių pensijai kaupti? Nes vėl išrinkom ne tuos.
Galimybės kaip gauti didesnę pensiją yra. Šiandien stojant Lietuvos pramonei gresia atleidimai, bet kvalifikuočiausių darbuotojų trūkumas bus visada jaučiamas. Juos gauti turėtų būti galima ne didesniu atlyginimu, o stipresniu profesiniu fondu. Tai gal dabar išsirenkam tuos?
