Praėjusiais metais pradėjau kelti problemas dėl egzistuojančių biurokratinių kliūčių norint bendrijoms imtis daugiabučių namų kiemų tvarkymo iniciatyvos. Ne tik mano kiemo gyventojams, tačiau ir daugumos kauniečių ar kitų miestų daugiabučių namų gyventojams pabodo netvarka ir chaosas kiemuose, kurią pastarieji mielai susitvarkytų už savo lėšas, tačiau tam kelią pastoja ne tik biurokratinės kliūtys, bet ir smarkiai išaugančios tvarkymo darbų kainos.
Šalies statybų sektorius išlieka stabilus, o kai kuriais mėnesiais net rodo augimo ženklus. Viena to priežasčių – augančios nekilnojamo turto kainos. Suprantama, sektorius, kuris sudaro 7–8 proc. šalies BVP įmonėms siūlo daug galimybių, todėl visos jos stengiasi užsitikrinti kiek galima daugiau darbų ir orientuojasi į didesnius objektus.
Mažesnės apimties darbai yra visiškai nepatrauklūs ir norint rasti įmonių, atliksiančių statybos, tvarkymo ar renovacijos darbus mažesniuose objektuose, geriausiu atveju, gali tekti laukti keletą mėnesių arba darbų kaina bus tokia aukšta, kad retas išdrįs juos pirkti. Žinoma, prie aukštų kainų prisideda ir smarkiai augantis darbuotojų poreikis bei su tuo susijęs jų atlyginimų augimas.
Daugumai daugiabučių administratorių nepavyksta rasti potencialių dalyvių tokiems konkursams. O kaip pavyks, jeigu konkursai iš anksto viešai neskelbiami? Gyventojai kiekvieną mėnesį moka namo administratoriui, bet patys turi susirasti tiekėjus, kurie dalyvaus konkursuose. Savivaldybės paramai gauti reikalingi bent trys tiekėjai.
Sprendimas galėtų būti paprastas – savivaldybės svetainėje turi atsirasti atskira skiltis apie planuojamus darbus namų kiemuose. Jei visi per juos skelbsis, atsiras ir norinčių. Kuo didesnis viešumas. Gali būti ir Kauno daugiabučių namų bendrijų vieninga iniciatyva paleista kokia platforma, kurioje būtų paskelbti visi planuojami darbai. Tada ir konkurencijos atsirastų.
Gyventojai, nusprendę tvarkytis savo daugiabučių namų kiemus ir sulaukę darbus atliksiančių įmonių pasiūlymų, ne tik kad gūžčioja pečiais, tačiau ir į ateitį nukelia visus kiemų tvarkymo planus, o tai reiškia, kad daugeliu atveju ir toliau bus gyvenama tarp chaotiškai kiemuose statomų automobilių, išvažinėtos žaliosios vejos, duobėtų ir kartais net nepravažiuojamų įvažiavimų ar sudarkytų vaikų žaidimų aikštelių.
Ką daryti, kad įveikus visas biurokratines kliūtis ir išsinuomojus prie namo esančią valstybinę žemę gyventojai galėtų susitvarkyti daug metų netvarkomus kiemus? Klausimas labai sudėtingas, tačiau su atsakymu.
Valstybinę žemę prie daugiabučio išsinuomoję bendrijoje susibūrę gyventojai galės imtis kitų žingsnių: parengti techninį projektą bei imtis realių darbų tvarkantis šaligatvius, automobilių stovėjimo vietas, vaikų žaidimo aikšteles, poilsio zonas, pasirūpinti žalia veja, apsodinti kiemą želdiniais ir pastatant išmaniąsias kelio užkardas, apriboti galimybes kitų namų gyventojams naudotis sukurta nauja infrastruktūra be kiemo gyventojų leidimo. Tai, beje, galima padaryti ir gavus paramą iš Kauno miesto savivaldybės.
Grįžtant prie kainų. Ką ir kaip daryti, kad mažos apimties namo kiemo tvarkymo darbai, net ir su savivaldybės parama neišbrangtų tiek, kad jie prilygtų aukso kainai? Kooperuotis. Jei niekas nenori imtis mažos apimties vieno kiemo tvarkymo darbų, gal norės dalyvauti didesniame projekte, kuriame reikės tokius darbus atlikti 3, 5 ar net kokiuose 7 Kauno daugiabučių namų kiemuose.
Kooperacijos iniciatyvą į savo rankas galėtų pasiimti miesto savivaldybė. Programos „Svajonių kiemas“ administratoriai ne tik vertina gyventojų prašymus, jų atitiktį programai ir skiria finansavimą, bet realiai turi visą informaciją apie planuojamų atlikti darbų apimtis, vietą ir laiką. Tokia kooperacija ne tik neleistų išbrangti numatytiems darbais bei taupytų gyventojų pinigus, bet ir iš esmės taupytų savivaldybės lėšas, kurias būtų galima naudoti tvarkant dar daugiau daugiabučių namų kiemų Kauno mieste.
Tai atvejais, jei daugiabučio namo bendrija tvarkymo darbus atlieka be savivaldybės paramos, ji vis tiek galėtų kooperuotis su kitomis bendrijomis, tokiu pačiu principu planuojančios atlikti tvarkymo darbus. Galiausiai visiems darbams reikalingi leidimai, tad juos išduodančios ar administruojančios institucijos galėtų imtis informacijos pasidalinimo tarp bendrijų iniciatyvos.
Turėdamos informacija apie kaimynų kiemuose atliekamus darbus, bendrijos pačios užmegs kontaktus ir ras visoms pusėms naudingus kooperacijos sprendimus. Posakis, jog „daugiau rankų, sunkesnę naštą paneša“ puikiai tinka ir šiuo atveju, kur „daugiau rankų“ šiuo atveju reiškia kooperaciją ir mažesnes išlaidas gyventojams.
