Praėjus lygiai dvejiems metams po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriais prisidengęs Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė šalies vadovu, baltarusių demokratinės opozicijos atstovai pripažįsta – pagrindinio tikslo pasiekti nepavyko, diktatorius vis dar savo kėdėje, tačiau nuleisti rankų neketinama.
Antradienį opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surengtoje spaudos konferencijoje „Dveji metai po suklastotų rinkimų: kas pavyko Baltarusijos demokratinei opozicijai?“ pabrėžta, jog situacija šalyje pastaruosius porą metų tik sunkėjo.
Baltarusijos opozicijos veikėja Veronika Cepkalo priminė, jog per 2020 m. rinkimus buvo registruotas vos vienas opozicinis kandidatas, o kovoti su A. Lukašenkos režimu galima tik susivienijus.
„Praėjus dviems metams galime konstatuoti, jog padėtis mūsų šalyje itin pablogėjo. Politinių kalinių skaičius vis auga, jau virš 1200, jų tarpe – nemažai moterų. Šiuo metu mūsų šalis yra okupuota Rusijos, esame įtraukti į nereikalingą karą prieš draugišką Ukrainos šalį, bet suprantame, jog tik kartu, susivieniję galime nuversti A. Lukašenkos režimą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Cepkalo.
Jos teigimu, galima sakyti, jog išsikeltų tikslų pasiekti nepavyko – neįvyko rinkimai, politiniai kaliniai neišlaisvinti. Tačiau problemų yra ir tarp pačios opozicijos gretų.
„Skirtingos opozicijos grupės nekoordinuoja savo veiksmų, trūksta skaidrumo, esame susiskaldę. Vakar dalyvavau konferencijoje pas Sviatlaną Cichanouskają ir labai atvirai kalbėjau apie šias problemas. Suprantame bendro veikimo svarbą, todėl sukūrėme Baltarusijos demokratinį forumą, į kurį kviečiami visi pilietinių iniciatyvų, organizacijų atstovai, kur mes galime kartu spręsti iššūkius“, – atvirai pasakojo V. Cepkalo.
Tuo tarpu Baltarusijos opozicijos sambūrio „Mūsų namai“ direktorės Olgos Karač teigimu, tiksliai pasakyti, kiek žmonių uždaryta kalėjimuose, yra neįmanoma, o režimas nevengia represuoti net ir vaikų.
„Pernai liepą buvo iškelta 5000 bylų už ekstremizmą. Turint omenyje, jog vienoje byloje gali figūruoti ir du žmonės, galima daryti prielaidą, jog tokių asmenų yra apie 7 tūkstančius. Tuo tarpu 13 vaikų yra paskelbti politiniais kaliniais, įskaitant tuos, kurie tiesiog filmavo, kaip juda rusų karinė technika ir tą informaciją perdavė nepriklausomai žiniasklaidai“, – prastėjančią situaciją šalyje apibūdino O. Karač.
Tad, opozicionierės manymu, be Ukrainos pergalės neįmanoma ir Baltarusijos pergalė. Tačiau net ir laimėjus Ukrainai tai negarantuoju baltarusių laisvės, nes Rusijos kariuomenė gali paprasčiausiai likti šalies teritorijoje.
„Manau, jog Lietuvai yra labai svarbu nepamiršti, jog ji turi 700 kilometrų sieną, kurią kontroliuoja Kremlius – tai reiškia daugiau provokacijų bei rizikų. Todėl labai svarbu vėl kurti naują Baltijos-Juodosios jūros sąjungą, kaip karinį bei politinį bloką – be Baltarusijos nauja Europos saugumo architektūra yra neįmanoma“, – teigė O. Karač.
Buvęs ambasadorius Rusijoje, Socialdemokratų partijos tarptautinis sekretorius Remigijus Motuzas priminė, jog socialdemokratai nuo pat krizės Baltarusijoje pradžios aktyviai kėlė šį klausimą tiek Lietuvoje, tiek europiniuose formatuose, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje reikia dar didesnių visų pastangų, jog įvykiai Baltarusijoje nebūtų užmiršti.
„Baltarusija dažnai priskiriama kažkokiai Rusijos erdvei ir nemažai daliai žmonių atrodo, jog taip ir turėtų būti. Ne, Baltarusija yra europinė valstybė. Bet mums reikalingas didesnis tarptautinis bendradarbiavimas, taip pat ir aktyvesnė tarptautinių organizacijų veikla. „Amnesty International“ skelbia informaciją apie Ukrainos kariuomenės neva vykdomus pažeidimus, tačiau ryžtingesnio balso apie tai, jog Baltarusijoje kenčia vieni palikti vaikai, kenčia politiniai kaliniai – negirdime“, – sakė R. Motuzas pabrėždamas, jog „darysime viską, kad Baltarusija būtų demokratiška“.
Spaudos konferenciją organizavęs socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas priminė, jog baltarusiai A. Lukašenką nelegitimiu laiko nuo 1996 metų, kai įvyko referendumas dėl Konstitucijos keitimo.
„Tikslas buvo vienas – nuversti A. Lukašenkos režimą, o išlaisvinus politinius kalinius paskelbti naujus, laisvus ir demokratinius rinkimus. Džiaugiuosi šiandien matydamas opozicijos atstovus – mūsų frakcija glaudžiai bendradarbiavo, dalyvavome įvairiuose mitinguose, akcijose, bendra veikimą būtina išlaikyti“, – kalbėjo K. Vilkauskas.
Kitas kalbėjęs socialdemokratų atstovas, Algirdas Sysas, kėlė baltarusių, atvykusių į Lietuvą, gyvenimo sąlygų bei paslaugų prieinamumo klausimą, kurį į antrą ar trečią planą nustūmė prasidėjęs karas Ukrainoje.
„Susitikimuose su čia esančia baltarusių diaspora kalbame apie problemas ir panašu, jog valdžia juos užmiršo. Žmonėms reikia spręsti gyvenimiškus klausimus – mokslo, įsidarbinimo, bet jie tarsi pakibę.
Pavyzdžiui, atvykstantiems ukrainiečiams gydytojams sudarytos galimybės dirbti nemokant lietuvių kalbos ir neturint europinės licencijos, tačiau baltarusiai tokios galimybės neturi. Kitas dalykas – vizų klausimas. Migracijos departamentas nespėja susitvarkyti su dideliais skaičiais atvykstančiųjų, tačiau sprendimų ieškoti būtina, juk negalime palikti žmonių likimo valiai be jokių dokumentų“, – teigė A. Sysas.
