Nuo 2005 metų Lietuvoje periodiškai mėginama uždrausti abortus motyvuojant siekiu sumažinti jų skaičių, nors kaip rodo kitų šalių praktika, abortų draudimas turi atvirkštinį efektą. Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atgavimo abortų skaičius sumažėjo 9 kartus – 1991 m. buvo atlikta 40765 nėštumo nutraukimų (moters sprendimu ir dėl medicininių indikacijų), 2000 m. – 16259, 2016 m – 4502 . Toks mažėjimas siejamas su informacijos apie nėštumo prevenciją sklaida, kontracepcijos naudojimu, kylančiu pragyvenimo lygiu, smurto prieš moteris mažinimu.
Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje abortų draudimo pasekmėms apžvelgti ir moterų teisei į pasirinkimą užtikrinti, viena iš spaudos konferencijos iniciatorių, Seimo narė, Moterų parlamentinės grupės vicepirmininkė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė: „Abortas niekada nėra džiaugsmingas pasirinkimas, tačiau jų draudimas grąžina reprodukcinę prievartą prieš moteris, iš kurios daugelį šimtmečių vadavomės. Efektyvios priemonės mažinti nėštumų nutraukimų skaičių yra lytinis švietimas, prieinama kontracepcija ir efektyvios paslaugos bei pagalba moterims, kurios priverstos nutraukti nėštumą dėl smurto ir skurdo. Ar šių moterų problemas išspręs institucinė prievarta ir sugrąžinimas į viduramžius? Ar tikrai norime grįžti prie nėščių paauglių mergaičių mirtingumo problemos? Ar mes tikimės, kad išnyks išprievartavimo stigma ir pasmerksime prievartos aukas antrinei viktimizacijai? Juk realiai tik nubausime jas dar kartą.”
Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja rezoliucijoje Nr. 1607 (2008) pažymėjo, kad „abortų draudimas nenulemia, kad jų bus mažiau, o tiesiog veda prie nelegalių abortų, kurie kur kas labiau traumuoja ir padidina besilaukiančių [moterų] mirties riziką ir/ar veda prie abortų „turizmo“. Tad įstatymo dėl gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto (XIIP-337) pataisa yra moters laisvės ir pasirinkimo suvaržymas, o ne reali priemonė siekiant mažinti abortų skaičių.
Siūlomas teisinis reguliavimas, kaip rodo kitų šalių praktika, sukuria baimės atmosferą bei atgraso gydytojus nuo nėštumo nutraukimo net ir tada, kai nėštumas gresia moters sveikatai ar gyvybei, kai nustatytas sunkus vaisiaus apsigimimas ar kai nėštumas yra išžaginimo pasekmė – bijodami sankcijų medikai verčiau rizikuoja moters sąskaita, o blogų sprendimų kainą kaip visuomet moka moterys. Todėl vertinant žmogaus teisių prasme, akivaizdu, kad tokio apribojimo taikymas Lietuvoje neatitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų, kaip jas savo praktikoje yra išaiškinęs Europos žmogaus teisių teismas.
Abortų draudimas prieštarautų ir Lietuvos įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminavimo panaikinimo moterims, kadangi, remiantis JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto išvadomis Airijai ir Lenkijai, sukeltų sunkias pasekmes moterų gyvybei, sveikatai ir gerovei. Projektas nedera ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija bei joje įtvirtintu geriausių vaiko interesų principu – įstatymu nepilnametės mergaitės būtų verčiamos tęsti ankstyvą negeidaujamą nėštumą neatsižvelgiant į geriausius jų interesus.
Šakalienė cituodama EP narę socialdemokratę Viliją Blinkevičiūtę, kuri kartu su 90 EP narių pasirašė laišką Lietuvos vadovams dėl abortų draudimo, sakė: „Atsisakymas užtikrinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą, paisyti su tuo susijusių teisių ir teikti susijusias paslaugas, įskaitant saugius ir teisėtus abortus, yra smurto prieš moteris ir mergaites forma.”
„Kelia pyktį abortų draudimo propaguotojų apsimestinis rūpestis gyvybės apsauga, kai jie puikiai žino, kad draudimas turi atvirkštinį efektą. Jei leisime Lietuvai prisijungti prie vos kelių išlikusių viduramžiškų draudimų salų – turėsime daugiau moterų ir mergaičių mirčių, daugiau nužudytų kūdikių, daugiau savižudybių ir grįšime į paskenduolės laikus. Abortų draudimas yra vilkas avies kailyje, jis nieko negelbsti ir kelia grėsmę.“ – sakė Seimo narė D. Šakalienė.
Socialdmokratė siūlė imtis praktinių ir moterų bei mergaičių teisių nepažeidžiančių priemonių.
Pirma, užtikrinti efektyvų lytinį švietimą, kad mergaitės aiškiai žinotų kas vyksta su jų kūnu, kaip pastojama, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų lytinių santykių ir prievartos, kur gauti informacijos ir pagalbos. Nežinojimas ir baimė nėra efektyvūs pagalbininkai užtikrinant jaunosios kartos saugumą ir apsaugą nuo ankstyvo, pavojingo nėštumo.
Antra, užtikrinti, kad informacijos apie šeimos planavimą bei kontracepciją sklaida pasiektų visas moteris, ypač gyvenančias atokiuose regionuose, patiriančias skurdo ir/ar smurto riziką. Taip pat užtikrinti realų finansinį kontraceptikų prieinamumą, nes šiandien jie tampa prabangos preke, prieinama vidutines ar aukštesnes pajamas turinčiam visuomenės segmentui. D. Šakalienė siūlo svarstyti galimybę valstybei dengti kontraceptinių priemonių kainos dalį ar kompensuoti mažesnes pajamas turintiems gyventojams jų įsigijimą. Taip pat ji siūlo pasinaudoti daugelio ES šalių bei Šveicarijos patirtimi ir reglamentuoti ilgo galiojimo (12 mėn.) recepto kontraceptikams įteisinimą.
Trečia, efektyvios ir prieinamos paslaugos bei pagalba skurdą ir/ar smurtą ar jų riziką patiriančioms moterims. Moterims, kurios bijo susilaukti kūdikio, nes elementariai neturi sąlygų bei galimybių juo pasirūpinti, nors norėtų – būtina suteikti visą reikalingą socialinę, teisinę, materialinę pagalbą. Socialinių darbuotojų algų ir kvalifikacijos kėlimas, psichologinių konsultacijų ir psichoterapijos prieinamumas, paslaugos į namus, vaikų priežiūros paslaugos vienišoms mamoms, darbdavių lankstumas plačiau taikant lankstų darbo grafiką bei nuotolinį darbą yra tos realios problemos, kurias turime spręsti, jei norime mažiau abortų ir saugaus moterų gyvenimo Lietuvoje.
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir savo mintis išsakė Seimo narės liberalė Aušrinė Armonaitė ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė, Lenkijos Juodojo protesto viena organizatorių, tarptautinio tinklo ASTRA, jungiančio 28 organizacijas iš 17 valstybių, vadovė Kristina Kacpura (Krystyna Kacpura), JAV organizacijos „Katalikai už pasirinkimą“ (angl. – Catholics For Choice) tarptautinių programų direktorė Amanda Usak (Amanda Ussak) (vaizdo pranešimas), Šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė.
