Pandemijos metu tekusius iššūkius tenka priimti ir juos nugalėti visiems vienodai – tiek didiesiems miestams, tiek rajonams. Apie centrinės valdžios veiksmus žinome daug. O kaip tvarkosi savivaldybės?
Štai konkretus pavyzdys – Vilkaviškio savivaldybė ir penki jai tekę iššūkiai: nuo pagalbos kiekvienam iki nuotolinio mokymo organizavimo. Problemas pavertėme užduotimis ir, dirbdami komandoje, susitvarkėme. Gal ši patirtis bus naudinga ir kitoms savivaldybėms?
Pirmas iššūkis – karantinuoti iš užsienio sugrįžusius asmenis
Savivaldybių komandos ištisą parą transportavo iš Vilniaus, Kauno oro uostų ir iš Klaipėdos terminalo rajone gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, suteikė izoliavimuisi tinkamas patalpas, užtikrino jų maitinimą.
Asmenis, gyvenančius savivaldybės izoliavimuisi skirtose patalpose ir pajutusius simptomus, priskiriamus COVID-19 virusui, transportavome ištyrimui į Kauno klinikas, taip pat atgal iš jų.
Pradėjus veikti mobiliesiems punktams, teko užtikrinti savivaldybės izoliavimuisi skirtose patalpose gyvenančių asmenų nuvežimą į juos, taip pat parvežimą.
Tiems rajono gyventojams, kurie negalėjo į mobiliuosius punktus nuvykti patys, savivaldybės buvo įpareigotos užtikrinti transportavimo paslaugą.
Esame rajonas, turintis tarptautinį pasienio punktą su Kaliningrado sritimi (Rusija), tad priėmus sprendimą tepinėlį laboratoriniam tyrimui dėl COVID-19 privalomai paimti ne tik pasienio kontrolės punktuose, bet ir mobiliuosiuose punktuose, savivaldybė bet kuriuo paros metu užtikrina ir šių grįžusių ar iš užsienio atvykusių asmenų pavėžėjimą.
Ne kartą teko pasiimti rajono gyventojus iš Kauno klinikų, į kurias asmenis atveždavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, tačiau nepasitvirtinus COVID-19 virusui, į namus juos reikėdavo parsivežti savivaldybės transportu.
Nors nuolat tenka dirbti su galimai užsikrėtusiais ir (ar) užsikrėtusiais asmenimis, savivaldybėje neskaičiavome darbo valandų, nepasidavėme baimei.
Antras iššūkis – pagalba kiekvienam
COVID-19 pandemijos akivaizdoje susidūrėme su asmens apsaugos priemonių trūkumu. Jų trūko tiek medikams, tiek ir mums visiems. Ieškojome rėmėjų, geradarių, kurie neliko abejingi.
Atidarėme paramos sąskaitą, kai kurios įmonės operatyviai persiorientavo ir savo turimus gamybos pajėgumus pakreipė pagal poreikį – pradėjo siūti veido kaukes, vienkartinius, daugkartinius chalatus, kombinezonus, pritaikė technologijas veido skydelių gamybai.
Kooperavomės, dalijomės tuo, ką gaudavome, prioritetą teikdami medikams. Be medikų, kurie priima sergančius, negalima pamiršti asmenų, kuriems paskirta integrali pagalba namuose, dienos lankomoji priežiūra, taip pat vienišų senyvo amžiaus asmenų.
Šalyje paskelbus visuotinį karantiną, koronaviruso rizikos grupei priskiriamiems senjorams ir žmonėms su negalia tapo kone neįmanoma savarankiškai įsigyti būtinų sveikatai vaistinių preparatų.
Sudarėme bendradarbiavimo tinklą tarp socialinės pagalbos centro ir nevyriausybinių organizacijų – Kaimo bendruomenių sąjungos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, neįgaliųjų organizacijų, „Lions“ klubo. Suburti savanoriai pagalbininkai, kurie gali parnešti pirkinių krepšelį iš vaistinės, maisto prekių parduotuvės ar atlikti kitus neatidėliotinus darbus.
Gaudami labai daug klausimų iš gyventojų, nusprendėme atidaryti karštąją telefono liniją, taip pat savivaldybės puslapyje sukūrėme atskirą rubriką COVID-19, kurioje talpiname ir gyventojų klausimus su specialistų atsakymais, ir visą kitą aktualią informaciją.
Atsakyti į telefono skambučius sutiko Visuomenės sveikatos biuro specialistės, kurios visą parą užtikrina visuomenės sveikatos stebėseną, nuoširdžiai vykdė ir vykdo koronaviruso prevenciją.
Prevencija yra auksinė taisyklė visų užkrečiamų ligų ir koronaviruso susirgimams mažinti, todėl tarp seniūnijų darbuotojų, policijos pareigūnų, šaulių savanorių, jaunimo savanorių sukūrėme bendradarbiavimo tinklą.
Tai komanda, kuri padeda užtikrinti viešąją tvarką, stebi kaip laikomasi Vyriausybės numatytų karantino sąlygų. Džiaugiamės ir gyventojų pilietiškumu, kurie policijos pareigūnams praneša apie galimai taisykles pažeidžiančius asmenis.
Trečias iššūkis – skubi pagalba sergančiajam
Kovo pabaigoje Vilkaviškio ligoninėje duris atvėrė vadinamoji Karščiavimo klinika, kurioje viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19).
Į šią kliniką registruojami šeimos gydytojo siuntimą turintys 18–60 metų amžiaus pacientai, kurių kūno temperatūra kreipimosi į šeimos gydytoją dieną yra 37,8⁰ C ir daugiau (iki karščiavimą mažinančių vaistų vartojimo), taip pat jaučia viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus.
Per dvi savaites Karščiavimo klinikoje atlikti 163 tyrimai dėl COVID-19: ištirti 67 pacientai iš Karščiavimo klinikos, stacionaro ir skubios pagalbos skyriaus, 96 medikai. Apmokėme pirminės pagalbos centrų slaugytojus ir paruošėme dvi mobilias brigadas, kurios gali atvykti į vietą ir paimti mėginį dėl COVID-19.
Prevenciniai laboratoriniai tyrimai COVID-19 diagnozuoti prioriteto tvarka atliekami visiems sveikatos priežiūros specialistams, visiems su šeimos gydytojo siuntimu atvykusiems į Karščiavimo kliniką, visiems asmenims, kurie dėl kitų susirgimų guldomi į ligoninės stacionarą. Maloniausia žinia, kad visų ištirtųjų rezultatai „neigiami“, t. y. nesergantys COVID-19.
Ketvirtas iššūkis – nuotolinis mokymas
Pandemija privertė skubiai ieškoti būdų, kaip tęsti mokslo metus. Labai greitai buvo parengta nuotolinio mokymo metodika, parengtos programos, tačiau išryškėjo problema – 360 vaikų rajone neturėjo galimybių mokytis iš namų, nes neturėjo kompiuterių.
Iki šios dienos visa reikalinga įranga gauta ir išdalyta vaikams. Skubos tvarka taip pat buvo priimtas sprendimas visiems socialiai remtiniems rajono mokiniams, kuriems yra skirtas nemokamas maitinimas, mokinių atostogų ir karantino laikotarpiu organizuoti nemokamą maitinimą kita forma – skirti maisto produktų rinkinius į namus už visas nelankymo dienas.
Siekiant užtikrinti užimtumą vaikams, kurių tėvai dirba specialiosiose tarnybose, medicinos gydymo įstaigose, vaistinėse, prekybos centruose, paskirtas budintis darželis.
Penktas iššūkis – verslo išsaugojimas
Karantino metu apribojus veiklas, verslui teko apsispręsti, ko imtis ir kaip pasiruošti šiam sunkiam laikotarpiui. Kokiomis galimybėmis ar priemonėmis smulkusis verslas gali pasinaudoti ir kokių svarbiausių veiksmų galėtų imtis karantino metu?
Įmonės gali kreiptis į nuomotoją, prašydamos sumažinti nuomos kainas, sumažinti ar neskaičiuoti komunalinių mokesčių dėl karantino metu nevykdomos veiklos, kai elektros energija naudojama minimaliai pastato įrenginiams palaikyti, saugumui užtikrinti ir t. t.
Mokesčių mokėtojai gali kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu atidėti arba išdalyti dalimis susidariusią skolą (mokestinę nepriemoką). Bus sudaroma galimybė gauti kompensaciją už įsigytas asmens apsaugos priemones.
Darbdavius informuojame, kad būtina tinkamai apiforminti nuotolinį darbą, prastovą, dalinį darbą ar kitaip atliekamą darbą.
Peržiūrima ir savivaldybėje veikianti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programa, analizuojami kiti pagalbos verslui būdai.
Nuotolinių mokymų pagalba bus pateikiama informacija apie VMI, SODROS ir kitų valstybės institucijų taikomas priemones, konkrečias procedūras ir būdus pasinaudoti lengvatomis. Tik taip išsaugosim verslą karantino metu.
Autorę galite sekti 
