Ką tik praūžė gruodis – tikras pirkimų bumo mėnuo. Ir aš neturiu omenyje šventinės nuotaikos užburtų žmonių, apgulusių prekybos centrus. Chaotiški, nebūtini pirkimai įsismarkavo ne tik prekybcentriuose, bet ir valstybinėse įstaigose. Ir sunku čia įstaigas kaltinti, kai jų biudžetų formavimo tvarka – ydinga. Galbūt ją pakeitus Vyriausybė surastų lėšų ir savo pažadų vykdymui?
Situacija, kai metų pabaigoje ženkliai padidėja viešųjų pirkimų sutarčių skaičius, Europoje nėra naujiena. Daugelyje šalių egzistuoja panašus reiškinys, kurį vadiname gruodžio karštine. Vis tik, ne visose šalyse šio reiškinio šaknys yra tos pačios: vienur baiminamasi ekonominio nuosmukio, todėl pinigus leidžiama drąsiau tik metų pabaigoje, o štai kitur, kaip ir Lietuvoje, taip elgiamasi dėl netobulos biudžeto planavimo tvarkos.
Apie kokią konkrečią biudžeto formavimo ydą kalbu? Apie tai, jog kitų metų valstybinių įstaigų biudžetai yra sudaromi pagal einamųjų metų išlaidas. Sutaupei ir neišnaudojai visų suplanuotų lėšų? Reiškia ir kitąmet tiek užteks, todėl gausi mažiau! O juk niekas nenori gauti mažesnio asignavimo ir tai yra visiškai suprantama. Todėl aiškėja tendencija, kad įstaigos, metų eigoje efektyviai ir atsakingai skirsčiusios biudžetą, metams artėjant link pabaigos jį ima švaistyti, kad tik negrįžtų į bendrąjį biudžetą. Liūdna, kad atsiduriama tokioje paradoksalioje situacijoje: vietoje to, kad galėtų sutaupyti, įstaigos priverčiamos pinigus „ištaškyti“.
Tikriausiai kyla klausimas, o kurgi tie pinigai išleidžiami? Šen bei ten – dažniausiai net nereikalingiems mažos vertės paslaugų ar daiktų pirkimams, kurių procedūros nesudėtingos ir trumpos.
O pinigai viešuosiuose pirkimuose yra išties dideli, būtų daug ir kur sutaupyti. Kadangi 2019 metų statistikos dar nėra, žvilgtelėkime į 2018 metus. Tuomet viešųjų pirkimų buvo įvykdyta net už 5,306 mln. eurų. Visus metus centrinės valdžios finansai buvo pertekliniai, o štai gruodį, pasak Finansų ministerijos, ženklus perteklius staiga virto minusu. Tikriausiai kyla klausimas, o kurgi tie pinigai išleidžiami? Šen bei ten – dažniausiai net nereikalingiems mažos vertės paslaugų ar daiktų pirkimams, kurių procedūros nesudėtingos ir trumpos.
Ieškoti efektyvių būdų, kur visų mūsų labui būtų galima sutaupyti, yra būtina. Prisiminkime 2020 metų valstybės biudžeto įgyvendinimo kelią. Nors ką čia prisiminti, tikriausiai nei vienas dar nespėjome to pamiršti. Valdžia buvo prižadėjusi atlyginimų augimą mokytojams, medikams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, tačiau pradėjusi skirstyti lėšas susizgribo, kad pažadus įvykdyti bus sunku. Tuomet valdantieji ėmė siūlyti naujų mokesčių įvedimą, esamų padidinimą.
Ties čia ir sustokime – ar vietoje to nebūtų geriau patobulinti esamas sistemas, įskaitant ir valstybinių įstaigų biudžeto skirstymą? Panaikinus spragas, tikiu, valstybės biudžetas pasipildytų papildomomis lėšomis. Žinoma, šis kelias sudėtingesnis – reikia ilgai diskutuoti, tartis su specialistais ir ieškoti geriausio sprendimo. Tikriausiai dėl to valdantieji šio kelio ir nesirenka – juk padriki, neapskaičiuoti siūlymai nereikalauja tiek dėmesio ir laiko.
Sutaupei ir neišnaudojai visų suplanuotų lėšų? Reiškia ir kitąmet tiek užteks, todėl gausi mažiau! O juk niekas nenori gauti mažesnio asignavimo ir tai yra visiškai suprantama.
Kaip galėtume išvengti gruodžio karštinės? Specialistai jau kelis metus kalba apie tai, kad būtų tikslinga kasmetinį biudžeto formavimą pakeisti trimečiu. Ilgesnis laiko tarpas leistų efektyviau planuoti išlaidas ir neverstų skubėti. Manau, kad didelių nereikalingų išlaidų taip pat būtų galima išvengti, jeigu įstaigoms būtų palikta teisė perkelti sutaupytas lėšas į kitų metų biudžetą. Juk už atsakingą lėšų planavimą įstaigos turėtų gauti naudos, o ne atvirkščiai – būti už tai nubaustos.
Nauji metai yra puiki proga pokyčiams. Linkiu, kad Vyriausybė pagaliau suvoktų, jog valstybės pinigai negali būti švaistomi ir įgautų ryžto imtis ne visada lengvų, bet svarbių sprendimų.
