„Mokymasis valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas“, – numato mūsų šalies Konstitucijos 41 straipsnis. Tačiau tas „nemokamas mokymasis“, pasirodo, yra labai sąlyginė sąvoka – pabandykite išleisti vaiką į mokyklą, neišleidę nei vieno euro cento.
Nuo ko gi čia pradėjus skaičiuoti?
Ne vienoje Europos Sąjungos šalyje tinkama mityba mokykloje laikoma dalimi ugdymo proceso ir tėvams papildomai tai nekainuoja.
Didieji prekybos centrai, vienas paskui kitą leidžia reklaminius straipsnius apie tai, kiek neva „nedaug“ kainuoja pasiruošimas mokyklai, jeigu pirksite pas juos. Savo analizę pateikė ir vienas šalies bankas, nurodydamas, kad neva šiais metais viskas pigiau, tik uniformų kainos keliais procentais paaugo.
Įvertinus įvairius viešojoje erdvėje pasirodžiusius skaičiavimus, galima išvesti vidurkį: minimalus kanceliarinių prekių krepšelis kainuoja apie 50-60 eurų, uniforma – 100-150 eurų, sportinė apranga – apie 40 eurų, pratybos – 50 eurų ir daugiau. Viso – apie 250 eurų.
Eikime toliau. Vaikas mokykloje turi valgyti. Kiek kainuoja pietūs? Mažiausiai 2 eurai per dieną, jeigu neperkate gėrimo. Per savaitę jau 10 eurų. Per metus gaunasi apie 400 eurų ir daugiau.
Sakote, tai nesusiję su „mokymusi“? Drįstu prieštarauti. Ne vienoje Europos Sąjungos šalyje tinkama mityba mokykloje laikoma dalimi ugdymo proceso ir tėvams papildomai tai nekainuoja.
Važiuojam toliau – į „kultūrines dienas“. Kiekvienoje klasėje per mokslo metus nuo 30 iki 60 pamokų turi būti skirta pažintinėms, kultūrinėms, kūrybinėms, sportinėms, praktinėms, prevencinėms veikloms. Tai privaloma bendrojo lavinimo dalis. Tačiau, kas moka už muziejus, kino teatrus, išvykas į lankytinas vietas ir pan.? Atsakymą visi žinome – tėvai. Vienos išvykos kaina nuo kelių iki keliasdešimties eurų. Per metus pridėkime dar bent 100 eurų.
Taigi, brangieji, nemokamas mokslas eilinėje Lietuvos mokykloje vienam vaikui vieneriems metams kainuoja apie 800 eurų.
Padauginkite šį skaičių bent jau iš dviejų, jeigu jūsų vaikas yra baigiamojoje klasėje ir ruošiasi egzaminams. Net jeigu nesamdysite korepetitorių, šimtadienį ir išleistuves tikrai švęsite. Sakote, tai nesusiję su Konstitucijoje įtvirtintu „nemokamu mokymusi“? Pabandykite tai pasakyti savo dukrai, kuri ieško išleistuvių suknelės.
Be tiek to. Tai tik eilinė mokykla.
Jeigu norite „geresnio“ išsilavinimo privačioje mokykloje, kainos vien už šią privilegiją svyruoja nuo kelių šimtų iki 16 000 eurų per metus. O kur dar papildomi mokesčiai: stojamasis, registracijos, administravimo, ugdymo priemonių, net spintelės ir mistinis „kapitalo“.
Nepamirškime visų priemonių, kurias vardijome anksčiau. Taip pat papildomo ugdymo ir „geresnių-brangesnių“ kelionių. Nepamirškime ir to, kad privačioms ugdymo įstaigoms atseikėja ir valstybė: mokinio krepšelis, t. y. mūsų visų sumokėti mokesčiai, keliauja pas „verslininkus“, uždirbančius iš švietimo sistemos.
Pernai mokinio krepšelis siekė 1099 eurus.
Beje, iš šių lėšų mokamas ne tik atlyginimas pedagogams. Įdomu tai, kad šie pinigėliai turėtų būti naudojami ir vadovėliams bei mokymo priemonėms pirkti, taip pat ir neformaliam švietimui bei mokinių pažintinei veiklai organizuoti.
Kaip nėra nemokamo gydymo, taip nėra ir nemokamo švietimo.
Papildomai valstybė ir savivaldybė skiria pinigų mokyklos išlaikymui: atlyginimams aptarnaujančiam personalui, pastato eksploatacijai, komunalinėms išlaidoms ir „kanceliarinėms prekėms“.
Tad kodėl nemokamas mokslas taip brangiai kainuoja?!
Ar nesijaučiate kvailinami? Kaip nėra nemokamo gydymo, taip nėra ir nemokamo švietimo.
Dar daugiau. Mes ir mūsų vaikai nuo pat gimimo ar mokyklos suolo suskirstomi į kastas. Ten vargšai, ten turtingieji.
Ir šią kastų sistemą remia valstybė. Taip, remia. Finansuodama iš mūsų visų kišenės privačias mokyklas per mokinio krepšelį. Kaip ir finansuodama privačias gydymo įstaigas iš ligonių kasų. Kaip ir remdama sistemą, kurioje vaikai skirstomi į gabius ir beviltiškus. „Gabius“ gali susirinkti „geros“ mokyklos, o kitoms paliekami „tie kiti, eiliniai“. Kad ir ką deklaruotų valdantieji, deja, mūsų vaikų ateitis tiesiogiai susijusi su tėvų socialine padėtimi.
Ir, galiausiai, prisiminkime, kokia šios valdančiosios valstiečių-žaliųjų daugumos misija? Taip, atskirties mažinimas. Ir skurdo.
Kas penktas skurstame.
Mūsų vaikų ir mūsų valstybės laukia „puiki“ ateitis.