Rugsėjo mėnesį kelis tūkstančius šeimų turėtų pasiekti vadinamosios Šeimos kortelės. Pasak valdančiųjų, jos prisidės prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo Lietuvoje. Pasiklausius valdininkų pranešimų, prieš akis iškyla vaizdelis, kaip gausios ar neįgalius vaikus auginančios šeimos pasineria į pramogų, kultūros bei sporto renginių ir įvairiausių lengvatų, nuolaidų bei privilegijų miražą.
Būtent. Miražą. Nes jeigu nors truputėlį pasigilintume, darosi nemalonu.
Šeimų, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, pajamos yra trečdaliu mažesnės nei tų šeimų, kuriose vaikus augina abu tėvai.
Visų pirma, kyla klausimas dėl atrankos kriterijų. Kodėl pasirinktos 3 ir daugiau atžalų turinčios bei neįgalų vaiką auginančios šeimos, tačiau pamirštos tos šeimos, kuriose vaikus augina viena mama ar tėtis. Statistikos departamento duomenimis, kas antra tokia šeima gyvena žemiau skurdo ribos (vienam asmeniui per mėnesį tenka mažiau nei 345 eurai), o kas trečia – žemiau absoliutaus skurdo ribos (vienam asmeniui per mėnesį tenka mažiau nei 245 eurai).
Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad šeimų, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, pajamos yra trečdaliu mažesnės nei tų šeimų, kuriose vaikus augina abu tėvai. Mokslininkai pabrėžia, kad ypač didelę skurdo riziką patiria vienišos mamos.
Tad kyla klausimas, kodėl pasirinkta kita šeimų grupė? Kodėl šeimos apskritai skirstomos, kai LR Konstitucijos 29 straipsnis skelbia, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“?
Atsakymą, greičiausiai, pasufleruos skaičiai. Daugiavaikių šeimų tiesiog yra mažiau nei vienišų ir skurstančių mamų bei tėčių.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 35 tūkstančiai daugiavaikių šeimų, neįgalius vaikus augina apie 25 tūkstančiai šeimų, o šeimų, kuriose yra viena mama arba tėtis su vaiku/vaikais – net trečdalis visų šeimų arba 130 tūkstančių.
Štai jums ir atsakymas, kodėl pasirinkta „remti“ gausias ar neįgalų vaiką auginančias šeimas. Beje, nepaisant jų pajamų.
Teisinga? Ne. Mažina nelygybę ir atskirtį? Ne. Tačiau gražiai skamba, vardijant nuveiktus darbus. Be to, nekainuoja daug.
O kad valdantieji ieško pigaus „piaro“ – akivaizdu. Taupoma visur.
Pradėkime nuo to, kad šeima gaus vieną kortelę – ja reikės dalintis. Jeigu kiekvienas iš tėvų norės turėti savo atskirą kortelę, už „komfortą“ teks susimokėti.
Tebūnie. Pasidalinsime. Juk tokios privilegijos laukia!
Su Šeimos kortele prekybos centro „Maxima“ nuolaidų kortelėje „ačiū“ kaupsite dvigubai daugiau taškų. Manote, juokauju? Ne. Taip pat galėsite perpus pigiau nusipirkti bilietą į „Litexpo“ organizuojamus renginius, bet tik paskutinės dienos. Jeigu sugalvosite skirtis ir papildyti vienišų tėvų būrį, jums Kaune bus suteiktos mediacijos paslaugos su 20 proc. nuolaida.
Juokinga? Taip, net verkti norisi.
Valdančiųjų deleguotas ministras tikina, kad Šeimos kortelės partnerių bus daug daugiau ir nuolaidų bei lengvatų daugės. Galbūt net valstybinės institucijos prisijungs ir galbūt, tik galbūt į muziejų galėsite nueiti pigiau. Gal, ir tik gal prie skurdo mažinimo kampanijos prisijungs „Lietuvos geležinkeliai“ ir pigiau nuveš į sostinę.
Kyla vienas klausimas: kada jūs nustosite iš mūsų tyčiotis? Ar tikrai manote, kad žmonės tokie kvaili ir nieko nesupranta?
Iš planuotų 60 tūkstančių potencialių kortelių turėtojų, jų paprašė (kortelių reikia paprašyti, nes kitaip negausi, nors ir priklauso) vos 6 tūkstančiai. Sėkmingas projektas, nieko negali sakyti.
O kur dar sukiršinta tauta? Dirbtinai išskiriamos kelios šeimų grupės, o kiti paliekami paraštėse. Bet gal toks tikslas? Skaldyti ir valdyti? Imituoti kovą su skurdu, tačiau realiai nieko nedaryti, prieš rinkimus pašelpti ir tikėtis, kad tauta už tai jausis labai dėkinga.
