Seimo socialdemokratai toliau remia prie sienos Vyriausybę dėl kylančių kainų. Seimo LSDP frakcija kreipėsi į valdžią prašydama išsamaus atsakymo, kokių priemonių bus nedelsiant imtasi švelninant riziką dėl infliacijos augimo ir apsaugant žmonių pajamų nuvertėjimą dėl didėjančių kainų, – ypač elektros ir dujų. Infliacija skaudžiausiai smogs pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.
Komentuodama elektros ir dujų brangimą premjerė I. Šimonytė yra sakiusi, esą tai „nuo Vyriausybės nepriklauso ir Vyriausybė į tą procesą nesikiša“.
Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė trauko pečiais: dabartinė Vyriausybė, nepaisydama tarptautinių ekspertų rekomendacijų, formuoja prociklinę fiskalinę politiką, nors ekonomikai kaistant, Vyriausybės paprastai imasi vadinamųjų anticiklinių priemonių.
„TVF sako, kad dabar valstybė neturėtų žarstyti paramos nuo pandemijos mažai nukentėjusiems sektoriams. Lėšos turi būti kreipiamos apsaugoti žmonių pajamoms, išmokoms, pensijoms, jas atitinkamai indeksuojant“, – sako parlamentarė.
„Paramos prabangiems automobiliams kampanija turi baigtis. O gyventojų pajamų padidinimu turėjo būti pasirūpinta jau vakar“, – pažymi R. Budbergytė.
Seime valdančiųjų palaikymo nesulaukė opozicijos teikiamas projektas dėl PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams. Prezidento G. Nausėdos siūlymas didinti NPD nukištas į Seimo komitetų stalčius.
Anot Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo socialdemokrato Gintauto Palucko, Vyriausybė sąmoningai nesiima jokių veiksmų stabdyti kainų augimui, nes auganti infliacija mažina valstybės skolą ir biudžeto deficitą.
Elektra daugumai vartotojų nuo liepos brangs vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26–50 proc.
Vyriausybė jau yra sulaukusi kritikos ir įtarimų, kad iš valstybės valdomų energetikos įmonių laukia tik pelno, todėl atlaidžiai žiūri į kainų kėlimą ir nenori kalbėti apie gyventojų finansinę padėtį, nors pakilusios elektros ir dujų kainos ilgainiui lems prekių ir paslaugų kainų augimą.
Diskusijos apie kainų augimą paprastai nukreipiamos į objektyvias priežastis – didėja dujų ir elektros importo kaina. Tačiau, G. Palucko vertinimu, Lietuvoje augančias dujų ir elektros kainas nulėmė ne vien pasaulinės priežastys, bet ir politiniai sprendimai.
„Štai elektros energijos kaina Latvijoje yra 40 proc. mažesnė nei Lietuvoje. Visa tai lemia politiniai sprendimai, nes Lietuva dengia „Litgrid“ investicijas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, pavyzdžiui, į vėjo jėgainių parkus Lenkijoje“, – aiškina G. Paluckas.
Parlamentaro nuomone, dėl infliacijos labiausiai nukentės gyventojai, kurių pajamos yra fiksuotos: gaunantys negalios, socialinės paramos ar vaiko išmokas, pensininkai, gaunantys šalpos pensijas, galiausiai valstybės tarnautojai, kurių atlyginimai taip pat fiksuoti.
G. Paluckas rekomenduoja skubiai keisti mokesčių politiką: apmokestinti kapitalą ir turtą bei mažinti vartojimo mokesčius.
Gegužės mėn. metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą sudarė 3,6 proc.
