Dar 2021 m. gegužės 21 d. Europos Parlamentas Rezoliucija dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų ES institucijoms, EP nariams bei nacionalinių parlamentų nariams (2021/2644(RSP)) pareikalavo, kad ES valstybės narės suspenduotų ekstradicijos sutartis su Kinija.
Primenu, kad pernai pavasarį Kinija paskelbė sankcijas 5 EP nariams bei 3 nacionalinių parlamentų nariams, tarp jų ir man, dėl mūsų darbo siekiant atkreipti dėmesį į Kinijos vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, kurių buvimą po išsamaus tyrimo, nepaisant Kinijos vykdyto didžiulio spaudimo, 2022 rugpjūčio 31 d. pripažino Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaras.
Tačiau teisinių sprendimų dėl ekstradicijos sutarčių su Kinija suspendavimo arba nutraukimo procesas faktiškai nejudėjo.
Šių metų spalio mėnesį EŽTT byloje dėl Taivano piliečio, kurį Lenkija ruošėsi išduoti Kinijai, aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad ekstradicija į Kiniją pažeistų Europos Žmogaus teisių konvencijos 3 str. (kankinimo ir nežmoniško elgesio draudimas) net ir tais atvejais, kai asmuo nėra politinis disidentas ar žinomas Kinijos kritikas.
Teismo nuomone, kiekvienas asmuo susidurs su realiu netinkamo elgesio pavojumi, jei bus išduotas Kinijai. Teismas pabrėžia, kad, atsižvelgiant į „mastą, kuriuo, kaip patikimai ir nuolat pranešama, Kinijos sulaikymo įstaigose ir įkalinimo įstaigose naudojami kankinimai ir kitokio pobūdžio netinkamas elgesys“, asmens, kuriam gresia ekstradicija, neprašoma įrodyti „konkrečių asmeninių baimės priežasčių“.
Kinijos autoritarinis lyderis Xi Jinpingas jau prieš keletą metų pareiškė, kad teismai Kinijoje nėra ir nebus nepriklausomi, ir privalo vykdyti valdžios valią.
EŽTT, be kita ko, pažymėjo, kad Kinija neratifikavo Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto; kad Kinijoje negalioja jokie tarptautinėse sutartyse įtvirtinti mechanizmai dėl individualaus skundo dėl kankinimo ar nežmoniško elgesio; kad Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą nustatė Kinijoje „įprastą ir plačiai paplitusį įtariamųjų kankinimą ir netinkamą elgesį su jais policijos areštinėse, ypač siekiant išgauti prisipažinimus ar informaciją, kuri bus panaudota baudžiamajame procese“, be to, nurodė, kad kankinimo ir netinkamo elgesio praktika vis dar giliai įsišaknijusi baudžiamojo teisingumo sistemoje; žmogaus teisių organizacijos nustatė, kad advokatai, pateikę skundus dėl kankinimų ir bandę juos ištirti, dažnai patys būdavo suimami ir kankinami.
Beje, Kinijos autoritarinis lyderis Xi Jinpingas jau prieš keletą metų pareiškė, kad teismai Kinijoje nėra ir nebus nepriklausomi, ir privalo vykdyti valdžios valią.
Teismo sprendimas priimtas vienbalsiai – ir tai taip pat stipri žinia Europai ir Kinijai.
Įsigaliojus šiam teisiškai privalomam sprendimui, visi šiuo metu ES nagrinėjami ekstradicijos į Kiniją prašymai turėtų būti atmesti, atitinkamų šalių teisingumo ministerijos turėtų nebeleisti teisminiam nagrinėjimui priimti prašymų iš Kinijos, ir turėtų būti sustabdytos bylos, kurių ekstradicija buvo patvirtinta, bet dar neįvykdyta.
Savo ruožtu INTERPOL, vadovaudamasis savo taisyklėmis ir chartija, valstybėms atsisakius išduoti asmenį, privalės skubiai imtis veiksmų, kad panaikintų Kinijos išduotus raudonuosius pranešimus (angl. red notice), kurių pagrindu asmuo gali būti suimtas ir inicijuojamas ekstradicijos procesas.
Įsigaliojus šiam teisiškai privalomam sprendimui, visi šiuo metu ES nagrinėjami ekstradicijos į Kiniją prašymai turėtų būti atmesti.
Nors EŽTT sprendimas įsigalioja nuo ateinančių metų sausio, tačiau jau dabar de facto sprendimai dėl ekstradicijos nebeturėtų būti vykdomi. Beje, ir šio sprendimo atveju EŽTT taiko laikinąją priemonę pagal Konvencijos 39 str, užtikrinant, kad ieškovas nebūtų išduotas Kinijai iki teismo sprendimo įsigaliojimo.
Tačiau ir kitose šalyse teismai ir vyriausybės faktiškai negalės neatsižvelgti į šį EŽTT sprendimą, nes bet kuri staigiai įvykdyta ekstradicija galėtų baigtis mokesčių mokėtojams brangiai kainuosiančiu bylinėjimusi, kurio baigtis iš anksto aiški.
Ekstradicijos procesas įvairiose šalyse skiriasi, tačiau beveik visada apima ir vyriausybinę, ir teisminę procedūrą. Dažniausiai prašymą gavusi vyriausybė pirmiausia turi nuspręsti, ar apskritai leisti išduoti asmenį. Jei ji sutinka, tada prašymas perduodamas nagrinėti teisminei sistemai. Kai kuriose šalyse teisingumo ministras vėliau taip pat turi patvirtinti ekstradicijos vykdymą, kai ją patvirtina teismų sistema.
Svarbu žinoti, kad dauguma valstybių gali išduoti nusikaltėlį, jei to prašoma. Dvišalė sutartis tam nėra būtina. Tačiau dvišalė sutartis, sudaryta įstatymų leidėjų, siunčia stiprų signalą prokurorams, teisėjams ir teismų ministerijoms, kad apskritai ekstradicija Kinijai yra priimtina. Net jei tai nėra įstatymų leidėjų sąmoningai siunčiama žinia teismams ir vyriausybei, visgi, tai yra politinės valios išraiška ir gali daryti poveikį esktradicijos bylose.
Baltarusija sužaidė „mokestiniais nusikaltimais“, kuomet po teisinės pagalbos priedanga kreipėsi į Lietuvą dėl Nobelio premijos laureato, organizacijos „Viasna“ įkūrėjo Alesio Beliackio asmens duomenų.
Mes jau turime su ekstradicija autoritariniams režimams liūdnos patirties. Patys esame patyrę sovietinį lagerį ir gyvendami šalia Rusijos ir Baltarusijos, puikiai žinome kaip sukurpiamos politinės bylos. Baltarusija sužaidė „mokestiniais nusikaltimais“, kuomet po teisinės pagalbos priedanga kreipėsi į Lietuvą dėl Nobelio premijos laureato, organizacijos „Viasna“ įkūrėjo Alesio Beliackio asmens duomenų, susijusių su disidentų paramos sąskaitomis.
Teisingumo ministerija nurodė bankams šiuos duomenis pateikti. SEB bankas nesutiko vykdyti tokio prašymo ir atsisakė atskleisti savo kliento duomenis. Tada Teisingumo ministerija kreipėsi į teismą ir tuometis Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nurodė bankui paklusti ministerijai. Gauti duomenys buvo išduoti Baltarusijai. Gavę informacijos apie užsienio bankų sąskaitose laikomas lėšas Baltarusijos pareigūnai A. Beliackiui iškėlė bylą už finansinius nusikaltimus. Apie jo įkalinimą bei patirtą persekiojimą, neabejoju, visi žinome.
Lietuviškas žodis „išduoti“ tikrai galioja visomis savo prasmėmis.
Kinija taip pat itin mėgsta bylas, kurios liečia ekonominius nusikaltimus, nes tuomet ekstradicija gana paprastai vyksta net ir nesant dvišalei ekstradicijos sutarčiai.
Todėl atsižvelgiant į EŽTT priimtą sprendimą, bei į tai, kad Kinijos baudžiamojo teisingumo sistema akivaizdžiai nebeturi nieko bendra su teisingumu, kiekviena ES valstybė narė, turinti ekstradicijos sutartį su Kinija, turi ją sustabdyti, panašiai kaip vyriausybės sustabdė sutartis su Honkongu po to, kai Kinija priėmė drakonišką Nacionalinio saugumo įstatymą.
Nuo 2020 metų ekstradicijos sutartis su Honkongu jau yra suspendavusios JAV, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Australija, Kanada, Nyderlandai, Naujoji Zelandija ir Airija.
Atitinkami sprendimai dėl ekstradicijos sutarčių su Honkongu daugelyje Vakarų šalių jau buvo priimti prieš dvejus metus.
2020 m. liepos 24 išvadose Europos Sąjungos Taryba nustatė, kad atsižvelgiant į Honkonge įsigaliojusį Kinijos priimtą Nacionalinio saugumo įstatymą, ES bei valstybės-narės turėtų įvertinti ekstradicijos ir susijusių sutarčių su Honkongu galiojimą. 2022 gegužės 20 d. Europos Komisija pabrėžė, kad šios ES Tarybos išvados galioja, ir prieglobsčio bei ekstradicijos sutartys turi būti peržiūrėtos.
Nuo 2020 metų ekstradicijos sutartis su Honkongu jau yra suspendavusios JAV, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Australija, Kanada, Nyderlandai, Naujoji Zelandija ir Airija.
Deja, bylos dėl ekstradicijos į Kiniją vis dar inicijuojamos ir nagrinėjamos įvairiose Europos šalyse, o žemesnieji teismai bei prokurorai ignoruoja gausius duomenis dėl kankinimų rizikos bei priima „diplomatines garantijas“ nepaisant JT žmogaus teisių institucijų perspėjimų, kad tai niekiniai pažadai.
Džiugu, kad Europos žmogaus teisių teismas padėjo tašką šiuo klausimu.
Todėl siekiant užtikrinti disidentų bei dėl žmogaus teisių gynimo Kinijos sankcionuotų asmenų saugumą nuo politinio persekiojimo ir kankinimų, visos ES valstybės turėtų nedelsiant suspenduoti ar nutraukti ekstradicijos sutartis su Kinija, bei nepriimti iš Kinijos prašymų dėl ekstradicijos.
Oficialiai kreipiausi ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ir užsienio reikalų ministerijas ragindama imtis būtinų veiksmų, kad ekstradicijos sutartis su Kinijos Liaudies Respublika kaip galima greičiau būtų suspenduota, o ekstradicijos procesai nebūtų inicijuojami jokiomis aplinkybėmis.
